Šeštadienį paryčiais Vilniuje įvyko avarija, kurios metu lengvajam automobiliui atsitrenkus į stulpą žuvo du jaunuoliai.
Vairuotojai buvo nustatytas 0,58 promilės girtumas, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.
Kaip skelbta anksčiau, pirminiais duomenimis, BMW automobilis važiavo nuo miesto centro ir kelio vingyje rėžėsi į stulpą. Policijos pareigūnai, peržiūrėję miesto vaizdo kameras, įtaria, kad prieš avariją buvo lenktyniauta.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia atsakomybė už greičio viršijimą ir chuliganišką vairavimą gresia dabar ir ką apie tai mano specialistai.
Ekspertas: baudos už greitį Lietuvoje – per mažos
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas mano, kad atsakomybė už greičio viršijimą Lietuvoje yra per maža.
Anot jo, nurodoma, kad greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių autoįvykių priežasčių, tačiau baudos – santykinai nedidelės.
„Įsivaizduokite, už greičio viršijimą iki 30 km/h, skiriama bauda nuo 30 iki 90 eurų. Jeigu nusižengiama pirmą kartą, tai skiriama pusė minimalios baudos, t. y. 15 eurų. Čia rimtai? 15 eurų bauda už tai, kad miesto gatvėje vietoje 50 km/h važiuoji 80 km/h?“ – dalijasi jis.
Ekspertas sako, kad už dviračių gatvėje 20 km/h važiuojančio dviratininko aplenkimą 30 km/h greičiu „pripaišomas“ chuliganiškas vairavimas ir atimama teisė vairuoti, o važiuojant 80 km/h mieste skiriama 15 eurų bauda.
„Tai didelė, neapgalvota disproporcija. Apskritai chuliganiško vairavimo sąvoka nėra apibrėžta ir kone bet koks veiksmas gali būti įvardijamas kaip chuliganiškas“, – pasakoja A. Pakėnas.
Jis prisimena visai neseniai Vilniuje įvykusią avariją, kur, įtariama, vyko galimos lenktynės.
„Derėtų teisiškai įvertinti, kas yra chuliganizmas, pavyzdžiui, lenktynės ir sąmoningas veiksmas, kuris pažeidžia aplinkinių saugumą ir nepriklausomai nuo greičio. Tuo metu, kai žmogus kerta liniją ar automobilis žiemą slysteli, neturėtų būti laikoma chuliganišku vairavimu“, – priduria ekspertas.
Grūmoti pirštu nepakanka
Tam, kad baudos už šiuos nusižengimus Lietuvoje yra per mažos pritaria ir vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
„Sakykime, buvo kilsteltos baudos už telefono naudojimą vairuojant, tai žmonės ir nustojo jais naudotis. Vėliau atsirado daugiau pinigų, jie vėl pradėjo jais naudotis. Pavyzdžiui, Norvegijoje baudos už greičio viršijimą yra ženkliai didesnės“, – aiškina ji.
Anot specialistės, žmonės dėmesį labiau atkreipia ne tada, kai jiems grūmoja pirštu ir sako, jog taip daryti negalima. Priešingai – jie supranta, kai patys nukenčia pinigine išraiška, kai už savo nusižengimus turi sumokėti į valstybės biudžetą.
Taip pat svarbi atsakomybės dalis – teisės vairuoti atėmimas. „Gauna progą pasivaikščioti pėsčiomis, pagalvoti apie gyvenimą“, – priduria O. Židovlenkova.
Prakalbus apie praėjusį savaitgalį įvykusią nelaimę instruktorė pabrėžė, kad jaunimas yra karštakošis ir nori išsilakstyti bei išsidūkti.
„Tam yra specialios vietos, tik reikia tuo domėtis. Yra trasos, organizuojamos lenktynės ir viską galima daryti legaliai bei nerizikuoti baudomis ar teisėmis“, – išskiria ekspertė.
Už greičio viršijimą – baudos iki 700 eurų
Įstatymas numato, kad už nustatyto greičio viršijimą galioja administracinė atsakomybė. Tuo atveju, kai asmuo važiuoja iki 10 km/h greičiau nei galima, jam skiriamas įspėjimas.
Tuo metu nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10 km/h, bet ne daugiau kaip 20 km/h užtraukia baudą nuo 12 iki 30 eurų.
Vairuotojui viršijus nustatytą greitį daugiau kaip 20 km/h, bet ne daugiau kaip 30 km/h, skiriama bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30 km/h, bet ne daugiau kaip 40 km/h užtraukia baudą nuo 110 iki 170 eurų.
Už šį pažeidimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 tonos arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimosios vietos, skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.
Vairuotojas, kuris važiuoja daugiau kaip 40 km/h, bet ne daugiau kaip 50 km/h nei leistina, gauna baudą nuo 170 iki 230 eurų.
Pažeidus šias taisykles, įvardintoms grupėms teisė vairuoti atimama nuo 6 mėnesių iki vienerių metų.
Na, o nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h užtraukia baudą nuo 450 iki 550 ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 700 eurų.
Įvykdžius šį pažeidimą sunkiasvorių automobilių vairuotojams, taip pat pradedantiesiems ir neturintiems teisės vairuoti privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
Už chuliganišką vairavimą baudos didesnės
Jeigu vairuotojas kelyje elgiasi pavojingai – vienu metu daro kelis pažeidimus, pavyzdžiui, lenkia draudžiamose vietose, dalyvauja nelegaliose lenktynėse, jam gresia rimti nemalonumai.
Tokia pati atsakomybė taikoma ir tada, kai pažeidžiant taisykles išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir pan., sukeliama avarinė situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai yra priversti staigia stabdyti transporto priemonę ar sukti vairą, kad išvengtų susidūrimo.
Už šiuos nusižengimus įstatymas numato, kad vairuotojams gresia bauda nuo 170 iki 230 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų.
Tuo metu atlikus šiuos pažeidimus esant neblaiviam (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) arba apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų taikoma bauda nuo 900 iki 1 200 eurų.
Chuliganiškas vairavimas, kuris kelia pavojų eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui, yra laikomas KET pažeidimu dėl chuliganiškų paskatų ir baudžiamas nuo 450 iki 550 eurų bauda, o tiems, kurie neturi teisės vairuoti bauda siekia nuo 750 iki 1 000 eurų.
Pakartotinai pažeidus šiuos reikalavimus, vairuotojams gali tekti sumokėti baudą nuo 550 iki 800 eurų, o neturintiems teisės vairuoti asmenims – nuo 1 000 iki 1 200 eurų.
Na, o šių taisyklių nesilaikymas esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą nuo 1 200 iki 1 500 eurų.
Siūlė didinti atsakomybę
Šių metų pavasarį, siekiant užtikrinti saugumą keliuose, Seimo narys „aušrietis“ Karolis Neimantas siūlė 50 proc. padidinti vairuotojams už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir techninių reikalavimų transporto priemonėms nesilaikymą.
Parlamentaras siūlė didinti baudas ne tik už greičio viršijimą, bet ir už kitus pažeidimus – važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, stovėjimą skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoje vietoje, vairavimą be teisių, laiku nepasitikrinus sveikatos ir kt.
Pavyzdžiui, jei vairuotojas viršijo greitį daugiau kaip 10 km/h, bet ne daugiau kaip 20 km/h, K. Neimantas siūlė numatyti baudą nuo 18 iki 45 eurų.
Tuo metu viršijimas daugiau kaip 20 km//h, bet ne daugiau kaip 30 km/h, užtrauktų baudą nuo 45 iki 135 eurų.
Vairuotojui už važiavimą daugiau kaip 30 km/h, bet ne daugiau kaip 40 km/h grėstų bauda nuo 180 iki 250 eurų.
Seimui pritarus, greičio viršijimas daugiau kaip 40 km/h, bet ne daugiau kaip 50 km/h užtrauktų baudą nuo 255 iki 345 eurų.
Na, o dar daugiau – nuo 675 iki 1 050 eurų baudomis siūloma bausti vairuotojus, kurie greitį viršija daugiau kaip 50 km/h.
Tuomet K. Neimantas pastebėjo, kad Estijos parlamentui nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinus 100 proc. baudų dydžius, jos tapo 3-4 kartus didesnės nei Lietuvoje.
