REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pandemijai varžant gyvenimą, o koronavirusui ir toliau guldant žmones, pastebima, kad Lietuvoje staigiai daugėja mirčių. Pirmą kartą nuo kovo spalį mirė tiek daug žmonių – daugiau nei pusketvirto tūkstančio. Nors lapkričio ir gruodžio statistikos dar nėra, galima tikėtis, kad skaičiai dar šoktels. Laidojimo namai sako gaunantys daugybę užsakymų, o eilės į krematoriumą kartais siekia net savaitę.

Pandemijai varžant gyvenimą, o koronavirusui ir toliau guldant žmones, pastebima, kad Lietuvoje staigiai daugėja mirčių. Pirmą kartą nuo kovo spalį mirė tiek daug žmonių – daugiau nei pusketvirto tūkstančio. Nors lapkričio ir gruodžio statistikos dar nėra, galima tikėtis, kad skaičiai dar šoktels. Laidojimo namai sako gaunantys daugybę užsakymų, o eilės į krematoriumą kartais siekia net savaitę.

REKLAMA

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalį mirė daugiausiai asmenų nuo kovo – 3565. Užfiksuotas nemažas šuolis nuo rugsėjo – rugsėjį mirė beveik 300 mažiau.

Nors lapkričio ir gruodžio duomenų Statistikos departamentas dar neskelbia, gali būti, kad mirčių statistika šoktels. Laidojimo namai pasakoja neturintys, kada atsikvėpti, o krematoriume vietos kartais tenka laukti ir savaitę.

REKLAMA
REKLAMA

Netyla telefonai

Laidojimo namų „Ramybės takas“ vadovė Silvija Talačkienė sako neturinti, kada atsikvėpti. Laidojimo namai dirba visu pajėgumu.

REKLAMA

„Pas mus netyla telefonai ir žmonės miršta labai. Mes turime didžiulį krūvį darbo, labai daug į priekį. Mes vien kremacijas užrezervuotas turime penkias va šiai dienai“, – tv3.lt pasakoja S. Talačkienė.

Laidojimo namų vadovės teigimu, situacija ramybės nekelia. Daugiau nei pusė mirusiųjų yra COVID-19 aukos.

„Turime pasidarę lauke irgi bazę tokią, kur yra bendras šaldytuvas, į kurį dedame sergančius COVID-19, kad neįsineštume infekcijos į patalpą. Pas mus (su šaldytuvais – aut. past.) viskas tvarkoje, po praeito karantino mes pasiruošėm, matydami, kas gali būti. Baisu, kad ir darbuotojai pradės sirgti, nes jau vienas kitas yra izoliacijoje“, – pasakoja „Ramybės takas“ vadovė.

REKLAMA
REKLAMA

S. Talačkienė sako, kad situacija itin suprastėjo sugedus Kėdainių krematoriumui. Teko daugiau kremacijų nukreipti į kaimyninę Latviją.

„Tai mes seniai dirbam su broliais latviais, mes rezervuojam savaitę į priekį tuščias dienas ir paskui užsipildome“, – sako S. Talačkienė.

Problema su krematoriumu

Kiti laidojimo namai taip pat pastebi išaugusius mirusiųjų skaičius. Laidojimo namų „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė sako, kad nors laidojimo namai pilni, problemos su vietų skaičiumi kol kas nėra.

„Kaip visoje Lietuvoje, taip ir pas mus. Dirbame pilnu pajėgumu. Nėra taip, kad netilptumėm kažkaip ar į šaldytuvus, ar į sales. Palyginti normaliai. Vieni išsilaidoja, kiti šarvojasi, vieni kremuotis važiuoja, pasidalina“, – tv3.lt pasakoja A. Bertulienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau taip pat pastebimi ir stipriai augantys kremacijų skaičiai. „Grauduvoje“ jų padaugėjo 20–30 proc.

Laidojimo namuose „Amžinybė“ kremacijų skaičius taip pat išaugo. Nors laidojimo namai nėra visiškai užpildyti, vietų dar turi, fiksuojami padidėję kremavimo užsakymai. Pasitaiko atvejų, kai eilės kremacijai siekia net savaitę.

„Paskutiniu metu kremavimo padaugėjo. Krematoriumas šiai dienai yra vienas, Kėdainių. Kai skambiname, kad yra klientas ir norime užsakyti šią paslaugą, sako, kad reikės palaukti savaitėlę, ko anksčiau nebūdavo“, – tv3.lt komentuoja „Amžinybė“.

Šie laidojimo namai sako, kad eilės krematoriume dar susidarė ir dėl to, kad neseniai krematoriumas buvo sugedęs.

REKLAMA

Kremacijų daugėja

Lietuvos krematoriumas sako, kad kremacijų šiemet lyginant su pernai metais padaugėjo 50 proc. Jei anksčiau kremavimo paslaugą buvo galima gauti tą pačią dieną, dabar gali tekti palaukti kelias dienas.

„Yra kelios priežastys. Bendrai žmonės daugiau renkasi mūsų krematoriumą negu kaimyninėse šalyse esančius. Kitas dalykas, šarvojimai turi tam tikrus apribojimus žmonių skaičiumi, pačio atsisveikinimo apimtyje, dėl to žmonės geriau renkasi kremavimą, kad galėtų atsisveikinimą daryti pilna apimtimi ir su visais žmonėmis, kuriuos nori matyti.

Trečia, kažkurie iš artimųjų yra saviizoliacijoje ir dėl to negali sudalyvauti atsisveikinimuose. Ir žinoma, mirusieji nuo COVID-19. Nors jų ir neprivaloma Lietuvoje kremuoti, bet pastebime sekant statistiką, kad didžioji dalis iš mirusiųjų nuo COVID-19, būtent yra vežami kremacijai“, – tv3.lt komentuoja Lietuvos krematoriumo direktorius Bernardas Vilkelis.

COVID-19 užsikrėtusių žmonių kremacija nuo paprastos nesiskiria niekuo, tačiau yra laikomasi papildomų apsaugos priemonių. Karstas nėra atidengiamas, kūnas būna deginamas keliuose maišuose. Prieš ir po kremacijos patalpos būna vėdinamos ir dezinfekuojamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų