Ne visi žino, kad per laikotarpį nuo prašymo užpildymo iki pinigų išmokėjimo, sukaupta suma gali pasikeisti. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių pakoreguoti sukaupto turto vertę – valiutų kursų svyravimai.
Pavyzdžiui, gana didelė dalis kaupiančiųjų II pensijų kaupimo pakopoje net nežino, kad taip netiesiogiai investuoja į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendroves, kurių akcijos perkamos ir parduodamos šios šalies valiuta, t. y. doleriais.
Tai reiškia, kad dolerio ir euro santykis daro tiesioginę įtaką pensijų fondų, kuriuose pensijas kaupia lietuviai, grąžai. Ką jau kalbėti, kad tęsiantis kariniams veiksmams Irane, pastaruoju metu fiksuojami itin dideli svyravimai akcijų biržose tiek JAV, tiek kitose šalyse.
Lietuvos bankas (LB) ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad valiutų rinka yra itin nepastovi, todėl suplanuoti laiką, kada trauktis iš kaupimo sistemos, iš esmės neįmanoma.
Taigi kokių pokyčių valiutų rinkoje galima tikėtis artimiausiu metu?
Sukauptų pinigų gali ne tik padaugėti, bet ir sumažėti
Jei gyventojams atsiimant pinigus iš II pensijų pakopos akcijų vertė bus sumažėjusi, o doleris euro atžvilgiu bus nuvertėjęs, tuomet išmokama suma eurais bus mažesnė.
Pavyzdžiui, jei tam tikra akcija kainuoja 100 dolerių, o euro ir dolerio kursas yra 1:1 (taip buvo praėjusių metų pradžioje), tuomet ir būsimas pensininkas Lietuvoje gaus 100 eurų.
Tačiau jeigu už 1 dolerį galima nupirkti 0,87 euro (maždaug toks kursas yra šiuo metu), tuomet pardavus minėtą akciją gyventojas gaus 87 eurus.
LB atstovai vos paskelbus apie II pensijų pakopos pokyčius su naujienų portalu tv3.lt dalijosi, kad JAV dolerio valiutos kursas Lietuvoje daro tiesioginį poveikį pensijų fondų rezultatams.
LB paaiškino, kad pensijų fondus valiutų kursų svyravimai paveikia todėl, kad jų rezultatai iš esmės priklauso nuo investicijų geografijos.
„Kadangi didelė jų dalis laikoma užsienyje, valiutų kursai tampa reikšmingi. Silpnesnis euras reiškia, kad užsienio turtas, perskaičiuotas į eurus, padidėja, todėl fondų grąža atrodo geresnė. Stiprėjant eurui, užsienio investicijų vertė eurais sumažėja, o tai neigiamai veikia fondų rezultatus“, – nurodė bankas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) paantrino, kad valiutų kursų pokyčiai veikia investicijų vertę.
Jei doleris silpnėja, turtas perskaičiavus į eurus tampa mažesnis, jei stiprėja – didesnis.
Tačiau LIPFA ramina, kad pensijų fondai šią riziką valdo diversifikuodami investicijas tiek pagal turto klases, tiek pagal geografiją. Būtent todėl valiutų kursų pokyčiai veikia tik dalį portfelio, o ne visą sukauptą turtą.
Tai reiškia, kad dolerio stiprėjimas nebūtinai lems tai, kad investavę žmonės gaus mažiau pinigų, nes valiutų kursai paveikia tik dalį sukaupto turto.
Taigi gyventojams gali pasirodyti, kad norint pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos tiesiog reikia sulaukti gero valiutos kurso ir akcijų pabrangimo.
Visgi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atskleidė, kad ne viskas yra taip paprasta. Anot jos, sistemą paliekantiems gyventojams bus ypatingai sunku numatyti sau finansiškai palankius sprendimus.
„Valiutų rinka yra be galo sunkiai prognozuojama. Paprastai tiek įmonės, tiek patyrę stabilumo siekiantys investuotojai stengiasi valiutų kursais nespekuliuoti, o nuo jų svyravimų draustis.
O norintiems palikti II pakopos kaupimą bus sunku susiplanuoti finansiškai palankius sprendimus jau vien dėl to, kad nuo prašymo pateikimo iki jo realizavimo gali praeiti pakankamai netrumpas laiko tarpas, kuris valiutų rinkoje gali būti kritinis“, – pažymėjo ekonomistė.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad II pakopos pensijų turtas gali sumažėti ne tik dėl valiutų, bet ir pačių akcijų vertės svyravimų.
Pavyzdžiui, jei pensijų fondas yra investavęs į „Nvidia“ akcijas ir jų vertė krenta, tuomet atitinkamai sumažėja ir fonde esantis turtas.
Lietuvių pinigai investuoti į akcijas, kurios nėra apdraustos
„Artea“ Fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius pabrėžia, kad investicijos į obligacijas yra apdraustos sudarant apsidraudimo sandorius, todėl valiutų kursų svyravimai neturi įtakos turto kainai.
Tuo metu investicijos į akcijas nėra draudžiamos, nes laikomasi strategijos, kad ilgu laikotarpiu akcijų rinkos išlygina valiutų kursų svyravimus.
„Pavyzdžiui, mažėjantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu didina eksportuojančių į Europą JAV bendrovių pajamas ir pelnus, todėl jų akcijų kursai bendrai turi tendenciją augti sparčiau. Ir atvirkščiai“, – paaiškino specialistas.
Tačiau A. Jacikevičius neslepia, kad trumpuoju laikotarpiu investicijos yra paveikiamos kursų svyravimų.
Paprastai tariant, jei pinigai iš pensijų fondo gyventojui bus išmokėti būtent tuo metu, kai JAV doleris bus pabrangęs, tada sukaupto turto suma bus didesnė. Tuo metu jei JAV doleris bus stipriai nuvertėjęs, gali ryškiai sumažėti ir sukaupto turto suma.
„Tarkime, šiuo metu JAV doleris brangsta euro atžvilgiu, todėl investicijos į JAV bendrovių akcijas yra paveiktos teigiamai. Atitinkamai, net sumažėjus JAV bendrovių akcijų kainoms, dalį jų kainos kompensavo brangesnis doleris.
Tuo metu besivystančių šalių kursai JAV dolerio atžvilgiu šiuo metu daugiausiai yra nukritę, atitinkamai šių šalių bendrovių akcijų kainos yra paveiktos neigiamai“, – paaiškino jis.
Fondų valdytojas pabrėžė, kad daugiau nei pusė visų pensijų fondų turto Lietuvoje sudaro investicijos į JAV akcijas, todėl pastaruoju metu išaugęs JAV dolerio kursas jas paveikė teigiamai.
Tačiau A. Jacikevičius primena, kad trumpalaikių ateities svyravimų nuspėti neįmanoma, todėl natūralu, kad pensijų fondų turtas bendrai gali būti veikiamas ir neigiamai, ir teigiamai.
Kas lemia valiutų kursų svyravimus?
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį vienos valiutos kaina kitos atžvilgiu nuolat kinta dėl daugybės priežasčių: kapitalo srautų, pinigų politikos pokyčių ir palūkanų normų skirtumų, skirtingų ekonominių tendencijų ir lūkesčių bei geopolitinių rizikų.
„Valiutų rinka yra viena labiausiai spekuliatyvių, todėl trumpuoju laikotarpiu jai būdingi svyravimai ir nepastovumas ar aštresnės reakcijos ne tik į faktinius duomenis, bet ir į ateities lūkesčius ar net centrinių bankų vadovybės žinučių tono pasikeitimus esminių pinigų politikos pranešimų metu“, – komentavo specialistė.
„Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas Matas Laukevičius pažymi, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo grįžimas prie agresyvios tarifų darbotvarkės, lėtėjantis JAV ekonomikos augimas ir užsitęsęs geopolitinis nestabilumas verčia investuotojus peržiūrėti rizikos vertinimą.
Anot jo per pastarąsias savaites euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,33 proc. ir kaina nusistovėjo ties 1,18 JAV dolerio riba.
„Valiutų rinkose JAV doleris ir toliau išlieka spaudžiamas ir potencialiai gali dar silpnėti, ypač po JAV prezidento metinio pranešimo, kuriame akcentuoti planai dėl naujų tarifų.
Vargu, ar tokia retorika didina dolerio patrauklumą, o ir D. Trumpo tarifų darbotvarkė antrosios kadencijos metu nebuvo jam palanki. <...> Verta paminėti ir tai, kad paskutiniai geopolitiniai nestabilumai trumpuoju laikotarpiu gali sugrąžinti doleriui patrauklumą trumpam pamirštant visas fiskalines problemas, kadangi ieškant saugumo visgi verta pripažinti, kad geresnių alternatyvų sunku rasti“, – paaiškino M. Laukevičius.
I. Genytė-Pikčienė pažymėjo kad finansų krizių, geopolitinės įtampos, ar karų laikotarpiais finansų rinkų dalyviams būdinga rizikos vengimo elgsena, jie ieško „saugios užuovėjos“ saugesnėse turto klasėse.
„Kapitalas linkęs trauktis iš rizikingesnių rinkų bei turto klasių ir koncentruotis vadinamuosiuose saugiuose užutekiuose, paprastai tai būna auksas, išsivysčiusių stabiliausių didžiųjų šalių vyriausybių vertybiniai popieriai ar saugiosios valiutos.
Tiesa, šįkart ir čia daug dirglumo, stipriai išbrangusio aukso stabilumu finansų rinkų dalyviai irgi šiuo metu nelabai pasitiki“, – komentavo ekonomistė.
Visgi, anot ekonomistės, išvadas dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose poveikio valiutų kursams kol daryti – per anksti.
„Kadangi niekas nežino, kokios trukmės bus karas, jo mastas ir ekonominiai padariniai tiek Persijos įlankos šalių naftos gavybos infrastruktūrai, tiek energetikos nešėjų logistikai, kol kas neaišku, kokie bus ilgalaikiai poveikiai tiek finansų rinkoms, tiek valiutų santykiams.
Trumpuoju laikotarpiu finansų rinkų reakcija labai nervinga, rinkų dalyviai paaštrintai reaguoja į staigiai besikeičiančią situaciją ir naujienas“, – paaiškino ji.
