„Gintarinės vaistinės“ išplėstinės praktikos vaistininkė Laura Vanagaitė ir „Eurovaistinė“ internete vaistininkė Urtė Jankauskaitė pasakoja apie migrenos simptomus, jos poveikį kasdieniam žmogaus gyvenimui.
L. Vanagaitė aiškina, kad migrena yra galvos skausmas, galintis sukelti stiprų skausmą arba pulsuojantį pojūtį, dažniausiai vienoje galvos pusėje. Kartu dažnai lydi pykinimas arba vėmimas ir didelis jautrumas šviesai ir garsui.
„Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Skausmas gali būti toks stiprus, kad gali trukdyti jūsų kasdienei veiklai. Kai kuriems žmonėms prieš galvos skausmą, kartais ir kartu su juo atsiranda įspėjamasis simptomas, vadinamas aura.
Tokiu metu gali apimti regėjimo sutrikimas, tokie kaip šviesos blyksniai akyse arba aklosios dėmės, dilgčiojimas vienoje veido pusėje, kojoje ar rankoje, sunku kalbėti“, – sako vaistininkė.
L. Vanagaitė komentuoja, kad jeigu jūsų šeimos narys serga migrena, tuomet jūs taip pat turite daug šansų ja susirgti. Migrena gali prasidėti bet kuriame amžiuje, nors pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia paauglystėje.
„Migrena dažniausiai pasiekia didžiausią piką sulaukus 30 metų, vėliau, palaipsniui vis retėja ir lengvėja. Migrena moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai. Moterims, sergančioms migrena, galvos skausmas gali prasidėti prieš menstruacijas arba iškart po jų, keičiantis estrogenų pusiausvyrai.
Taip pat nėštumo arba menopauzės metu. Pasibaigus menopauzei, sipmtomai dažniausiai palengvėja arba visiškai išnyksta. Prie migrenos simptomų taip pat prisideda hormoninių vaistų vartojimas“, – teigia ji.
Migrenos simptomai
Vaistininkė Laura Vanagaitė teigia, kad neurologas dažniausiai gali diagnozuoti migreną, remdamasis jūsų ligos istorija, bei simptomais. Migrena turi daugybę simptomų ir gydymo būdų.
„Migrena dažniausiai nustatoma pagal šiuos simptomus:
- vidutinis arba stiprus galvos skausmas;
- galvos skausmas, sukeliantis tvinkčiojimą, aštrus arba pulsuojantis pojūtis;
- galvos skausmas, kuris sustiprėja fizinio krūvio metu, sportuojant;
- pykinimas arba vėmimas;
- jautrumas šviesai, triukšmui, kvapams;
- nosies užgulimas arba sloga.
Jeigu jūsų būklė sudėtingesnė, gali būti atliekami specialūs tyrimai, kaip magnetinis rezonansas arba kompiuterinė tomografija“, – komentuoja vaistininkė.
Vaistininkė U. Jankauskaitė sako, kad migrena gali būti klasifikuojama kaip epizodinė arba lėtinė. Žmonės, kuriems pasireiškia epizodinė migrena, gali tęstis 14 arba šiek tiek mažiau dienų per mėnesį. Sergantys lėtine migrena – skausmas gali trukti ir ilgiau.
„Kai kuriais atvejais, epizodinė migrena gali pasikeisti į lėtinę tuo atveju, jeigu yra ilgai neatpažinta ir tinkamai negydoma.
Migrenos gydymo būdų yra labai daug. Dažniausiai gydymas derinamas su medikamentais ir gyvenimo būdu. Jums gali tekti išbandyti keletą vaistų derinių, kol rasite, kas jums labiausiai tinka.
Jums gali tekti keisti savo gyvenimo būdą, kad padėtų valdyti migrenos priepuolius. Reguliariai valgyti, vartoti mažiau kofeino, alkoholio, tabako, išmokti atsipalaidavimo metodų“, – teigia U. Jankauskaitė.
Pagrindinės migrenos klasifikacijos
U. Jankauskaitė teigia, kad yra keletas skirtingų migrenos klasifikacijų:
- „Migrena su aura: tai laikinas neurologinis simptomas, kuris pasireiškia prieš pat migrenos priepuolį arba kartu su juo. Dažnai tai vizualiniai sutrikimai, tokie kaip jautrumas šviesai, gali būti ir traukuliai, kalbos sutrikimai ar kitokie neurologiniai simptomai. Aura gali trukti nuo kelių minučių iki valandos.
- Migrena be auros: dažnesnė migrenos forma, kai nėra aiškių neurologinių simptomų prieš ar kartu su galvos skausmu.
Tai pat migrena dažnai klasifikuojama ir remiantis kitais veiksniais:
- Migrena su spinduliuojančiu skausmu: kai skausmas prasideda vienoje vietoje ir po to plečiasi į kitas galvos sritis.
- Menstruacine migrena: susijusi su menstruaciniu ciklu, dažnai pasireiškia prieš arba jų metu.
- Vaistų perdozavimo migrena: dažnai vartojami skausmą malšinantys vaistai gali sukelti migreną.
Migrena diagnozuojama remiantis tarptautiniais migrenos tyrimų bendruomenės kriterijais, kuriuos reguliuoja Pasaulinė Migrenos Sąjunga (angl. World Headache Alliance) ir Tarptautinė Skausmo Asociacija (angl. International Association for the Study of Pain).
Jei įtariate, kad Jums yra migrena, svarbu konsultuotis su gydytoju, kuris atliktų atitinkamą gydymą.“
Pagrindiniai migrenos gydymo metodai
Vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad yra keletas migrenos gydymo metodų:
- „Migrenos metu miegoti arba atsigulti pailsėti tamsiame kambaryje;
- gerti pakankamą kiekį vandens ir atsisakyti netinkamų maisto produktų, tokių kaip fermentuoti
- alkoholiniai gėrimai, raudonasis vynas, šampanas, kava, arbata ir šokoladas.
- stengtis išlaikyti tinkamą svorį;
- reguliariai valgyti;
- reguliariai mankštintis, vaikščioti gryname ore;
- tinkamai pailsėti ir išsimiegoti;
- stengtis valdyti stresą;
- pradėti pildyti kalendorių pagal skausmą ir pojūčius, viską registruoti“, – patarimais dalijasi vaistininkė.
Kaip atskirti migreną nuo galvos skausmo?
Vaistininkė Laura sako, kad migrena jaučiasi šiek tiek kitaip negu paprastas galvos skausmas. Ir tai dažnai galima suprasti kaip įspėjimą, kad prasideda migrena.
„Likus maždaug 10-15 minučių iki staigaus galvos skausmo, sutrinka regėjimas, pradedama matyti ne taip ryškiai, susiaurėja vaizdas, gali matytis žvaigždutės arba zigzagai. Jaučiamas kaklo skausmas, galvos svaigimas, atsiranda sunkumas susikaupti, nuotaikų kaita“, – komentuoja L. Vanagaitė.
