„Greenpeace“ duomenimis, per paskutinius 10 metų buitinių atliekų kiekis Rusijoje išaugo 30 proc. Vos 2 proc. yra deginama ir dar 7 proc. – perdirbama, likusi dalis yra vežama į poligonus bei sąvartynus.
„Rusijoje, panašu, įgyvendinama fiziko Nilso Bohro prognozė, kad žmonija žus, uždususi savo pačios atliekose“, – ironizavo „Greenpeace Russia“ darbuotojas Aleksejus Kiseliovas. Per paskutinius penkerius metus Maskvos apylinkėse buvo uždaryti 24 šiukšlių poligonai, nes pasiekė maksimalų leistiną plotą, tuo metu dar 15 – milžiniškos dvokiančios krūvos po atviru dangumi – ir toliau priima krūvas nerūšiuotų šiukšlių.
Volokolamske – ekologinė katastrofa
Šių metų kovą Volokolamske net 50-iai vaikų prireikė medikų pagalbos, nes apsinuodijo nuodingomis dujomis iš netoliese įsikūrusio šiukšlyno. Tūkstančiai gyventojų tuomet išėjo į mitingą, kas yra itin retas atvejis šių dienų Rusijoje, reikalaudami uždaryti šiukšlių poligoną. Nepasitenkinimas išplito ir į kitus miestus, nors bet kokie protestai ir buvo išsyk malšinami. Galų gale rusai kreipėsi į Nyderlandus, kad šie suteiktų jiems nuodingų medžiagų neutralizavimo sistemą, nes pačioje Rusijoje tokių technologijų nėra.
„Liūdniausia, kad niekas dėmesio nekreipia į problemą tol, kol šiukšlyne neišsiskiria nuodingos dujos, nenuteka užterštas vanduo ar nekyla gaisras“, – pasakoja leidiniui A. Kiseliovas.
Kelis mėnesius trunkantis gyventojų nepasitenkinimas jau nulėmė regiono vadovo atstatydinimą. Tačiau Volokolamskiečiai nerimsta ir toliau, nes šiukšlės, nors ir mažesniais kiekiais, tačiau ir toliau vežamos į jų šiukšlyną, o valdžia vengia prisiimti atsakomybę dėl katastrofiškos situacijos mieste.
Prieš kelias dienas buvo užfiksuotas ir precedento neturintis atvejis – netoli „Jadrovo“ poligono apšaudytas šiukšliavežis. Fotografijose, kurias paviešino vietos aktyvistai, matyti sutrūkinėjęs priekinis sunkvežimio stiklas, vairuotojo pusės durelės keliose vietose įlenktos. Policijai nepavyko nustatyti, kas ir dėl kokių priežasčių apšaudė šiukšlių mašiną, tačiau žiniasklaidoje pasirodė prielaidos, kad išpuolį galėjo organizuoti nepatenkinti šiukšlynu vietos gyventojai.
Deginimo fabrikų irgi nenori
Susidūrusi su galima ekologine katastrofa Rusijos valdžia pažadėjo pastatyti penkis šiukšlių deginimo fabrikus: keturis – Maskvos srityje ir vieną – Kazanėje, prie Volgos. Du pirmieji fabrikai, galintys deginti 700 tūkst. tonų šiukšlių per metus, turėtų būti pradėti eksploatuojami 2021-aisiais Pamaskvėje. „Tikslas – padaryti galą šiukšlių sandėliavimui šiukšlynuose“, – aiškino A. Šipelovas, atstovaujančio šį projektą.
Tačiau ir čia susiduriama su kita problema – dabar jau vietos gyventojai rengia protesto akcijas prieš tokių perdirbimo centrų įrengimą jų teritorijoje, nes baiminamasi padidėjusio užterštumo. „Mes norime šiukšlių perdirbimo gamyklų, o ne šiukšlių krosnies“, – aiškina Naro-Fominsko gyventoja Marina Melnikova.
„Problemą su šiukšlėmis spręsti reikia. Tačiau kam pradėti nuo paskutinės grandinės sekos? Kur perdirbimas ir rūšiavimas? – klausia leidinio kalbintas komunistinių pažiūrų aktyvistas Igoris Vavilovas.
Fabriko rangovai tvirtina, kad jis yra visiškai nekenksmingas. „Fabrikas neišskirs nei dioksinų, nei kitų kenksmingų medžiagų“, – žadėjo A. Šipelovas.
A. Kiseliovo teigimu, taip vietoje vienų ekologinių problemų bus kuriamos kitos, vietoje to, kad būtų statomi šiukšlių perdirbimo fabrikai.
