Renginys – POLA informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai, pacientų palaikymui ir vėžio stigmos mažinimui, dalis.
Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp Europos šalių. Ši liga klastinga tuo, kad ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, o pirmieji požymiai dažnai pasirodo tik tada, kai gydymas tampa sudėtingesnis. Daugumos šių atvejų būtų galima išvengti ankstyvos prevencijos priemonėmis – profilaktiniais tyrimais ir ŽPV vakcinacija.
POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, konferencija buvo skirta moterims, kurios gyvena su ginekologinio vėžio patirtimi – šiuo metu gydosi arba jau yra baigusios aktyvų gydymą. Renginio metu dalyvės turėjo galimybę iš gydytojų specialisčių išgirsti naujausią informaciją apie ginekologinių vėžių paplitimą, gydymo galimybes ir ilgalaikę stebėseną, reikalingus tyrimus ir šalutinių reiškinių valdymą, gyvenimo kokybę po ligos, intymios moters sveikatos išsaugojimą.
Gimdos kaklelio vėžio būtų galima išvengti
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Komisija (EK) yra iškėlusios ambicingą tikslą – eliminuoti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą. PSO siekia vadinamojo 90–70–90 tikslo: 90 proc. mergaičių paskiepytos nuo ŽPV, 70 proc. moterų reguliariai dalyvauja patikroje, 90 proc. nustatytų atvejų laiku gydomi. Europos Sąjunga pritaria PSO tikslams, be to, ypatingą dėmesį skiria vakcinacijos ir patikros aprėpčių didinimui.
Konferencijoje pristatytas ŽPV prevencijos politikos atlasas (HPV Prevention – Policy Atlas Europe 2025) – palyginamasis Europos šalių žemėlapis, vertinantis, kaip 48 Europos valstybės įgyvendina gimdos kaklelio vėžio prevencijos politiką. Atlasą pristatė pranešėja, Europos Parlamentinio forumo seksualinių ir reprodukcinių teisių klausimais, Politikos ir tyrimų vadovė Marina Davidashvili. Ji pabrėžė, kad kasmet PSO duomenimis Europos regione gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas daugiau nei 66 tūkst. moterų, o daugiau nei 32 tūkst. miršta, nors egzistuoja visos medicininės ir politinės priemonės ligai eliminuoti.
Atotrūkis tarp šalių didžiulis
Konstatuota, kad vis dar išlieka ryškus Vakarų ir Rytų Europos atotrūkis: Vakarų šalys turi išsamesnes ir efektyvesnes ŽPV prevencijos politikas. Daugumoje šalių fiksuojama pažanga, tačiau vakcinacijos ir patikros aprėptys vis dar nepasiekia PSO ir ES tikslų. Informacijos apie ŽPV daugėja, tačiau tai ne visada virsta realiu žmonių dalyvavimu vakcinacijoje ir patikroje.
Vertinimas atskleidė, kad Lietuva yra tarp šalių, kurios juda teisinga kryptimi ŽPV prevencijos srityje – šalis įvertinta 80,1 proc. balu ir priskiriama vadinamajai „geltonajai“ („on track“) kategorijai. Tai rodo, kad Lietuvoje jau padaryta nemažai svarbių žingsnių siekiant apsaugoti gyventojus nuo su ŽPV susijusių ligų.
„Rytų Europos regione Lietuvos rezultatas atrodo stiprus – daugelyje šalių ŽPV prevencijos politika yra fragmentiškesnė, o programų aprėptis mažesnė, – sako POLA direktorė N. Čiakienė. – Lietuva lenkia daugelį valstybių aiškia strategine kryptimi ir nacionalinių programų turėjimu, tačiau atsilieka pagal faktinį gyventojų dalyvavimą patikroje, vakcinacijos prieinamumą vyresniems nei tikslinė vaikų grupė asmenims, nuoseklų ir ilgalaikį visuomenės informavimą“.
Anot M. Davidashvili, Lietuvos ŽPV vakcinacijos ir gimdos kaklelio vėžio patikros programų aprėptys vis dar atsilieka nuo PSO ir ES tikslų, ypač lyginant su labiausiai pažengusiomis Europos Sąjungos šalimis. „Lietuva dar nepasiekia 90 proc. moterų vakcinacijos tikslo, ypač kalbant apie pilną vakcinacijos kursą. Dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje išlieka vienas didžiausių iššūkių, palyginti su Šiaurės ir Vakarų Europos šalimis. Gydymo ir stebėsenos sistema veikia, tačiau per vėlai diagnozuojami atvejai rodo patikros spragas“, - sakė pranešėja.
„Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva turi gerą teisinį ir programinį pagrindą, bet atsilieka praktiniame įgyvendinime“, – konstatuoja N. Čiakienė. Kad Lietuva priartėtų prie labiausiai pažengusių Europos valstybių ŽPV prevencijos srityje, POLA direktorės teigimu, būtina didinti dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, vykdyti aktyvesnį, tęstinį ir tikslingą viešinimą, vakcinaciją padaryti prieinamesnę ne tik vaikams, bet ir jauniems suaugusiesiems iki 25 metų, kuriems reikalinga išlyginamoji vakcinacija, asmenims, kurių vaikystėje nebuvo pasirūpinta skiepais, bet jie patys nori apsisaugoti dabar.
„Siekiant PSO tikslų vienas svarbiausių aspektų – aiški, ilgalaikė kryptis ir pastovus ritmas, o ne vienkartinės akcijos. Reikalinga nuosekli valstybės politika, ilgalaikis finansavimas, reguliarus programų vertinimas ir koregavimas, aiški komunikacija gyventojams, kodėl prevencija svarbi visais gyvenimo etapais“, – akcentuoja N. Čiakienė.
Jos teigimu, Lietuvoje informacija apie ŽPV, vakcinaciją ir patikrą formaliai yra prieinama, tačiau dažnai ji fragmentinė, nepakankamai pritaikyta skirtingoms amžiaus ir rizikos grupėms, nevykdoma tęstinė visuomenės edukacija per valstybės finansuojamas socialines reklamas. Europos šalyse, kur dalyvavimas prevencinėse programose yra didesnis, informacija pateikiama sistemiškai ir reguliariai, paprasta kalba, pasitelkiant šeimos gydytojus, vaistininkus, mokyklas, aktyviai naudojant asmeninius kvietimus ir priminimus. Tai rodo, kad informacijos kokybė ir pateikimo būdas realiai veikia žmonių sprendimus dalyvauti prevencijoje.
Kad Lietuva pasiektų PSO tikslus, būtina didinti skiepijimo aprėptį, įteisinti ir finansuoti „pasivijimo“ (catch up) vakcinaciją vyresnėms amžiaus grupėms (iki 25 metų), stiprinti skiepijimo paslaugų teikimą per pirminę sveikatos priežiūrą, taip pat didinti visuomenės informuotumą. Antrinėje prevencijoje pasiekti iškeltus tikslus gali padėti savarankiško mėginio paėmimo galimybės sudarymas ir informacijos prieinamumo gerinimas, žinomumo apie prevencijos programą didinimas ir aktyvus kvietimas dalyvauti. Taip pat trūksta aiškių nacionalinių rodiklių ir tikslų su ŽPV susijusių vėžių prevencijai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
