Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kalytei Kolai – vos keturi mėnesiai. Per trumpą savo gyvenimą ji spėjo pabūti ir dovana, ir patirti žmogaus išdavystę.
„Padovanojo dviejų mėnesių, pasidžiaugė ir viskas“, – pasakojo Iveta.
Taip vietoje nenustygstanti Kola atsidūrė marijampolietės Ivetos namuose. Ji – laikina gyvūno globėja. Moteris šunį ir paėmė iš šeimos, kuri greitai suprato neturinti nei noro, nei galimybių turėti augintinį. Kolą Iveta rado uždarytą vonios kambaryje.
„Kolos buvo atsikratyta dėl to, kad ji kandžiojo vaikus. Ji – jauna, jai reikia dūkti, žaisti, dygsta dantys. Bet kadangi kandžiojo vaikus, tai buvo nuspręsta, kad nebereikalinga namuose“, – marijampolietė Iveta.
Nebeleidžia pasiimti
Vis daugiau gyvūnų prieglaudų ir organizacijų gruodžio mėnesį žmonėms išvis nebeduoda nei kačiukų, nei šuniukų. Anot organizacijos „Lietuva – gyvūnams“ koordinatorės, jau prasidėjo pikas, kai į prieglaudas skambina ar atvyksta tėvai, kurie dairosi savo atžaloms Kalėdų dovanos – gyvūno.
„Taip, tikrai prasidėjo. Socialinėje medijoje stebime, kiek yra žinučių, kad norime padovanoti šuniuką vaikams“, – tikino organizacijos „Lietuva – gyvūnams'' koordinatorė Dovilė Vorobjovaitė.
Yra ir kita liūdna istorija, kas nutinka, kai gyvūnai yra dovanojami, neįvertinant savo galimybių. Rududu arba dabar meiliai vadinamas Ruduku, jau kelias savaites gyvena marijampolietės Eglės šeimoje. Moteris – laikina Ruduko globėja.
Organizacijos „Lietuva – gyvūnams“ žiniomis, šuo prieš kelerius metus buvo kalėdine dovana. Bet paskui žmonėms nusibodo ir gyvūnas pateko į vieną kaimą, kur buvo laikomas prie grandinės bei kiauroje vėjo perpučiamoje būdoje. Iš ten savanoriai Ruduką paėmė jau gangrenavusia uodega, kurią teko šalinti.
„Net į nugarytę jam įsimetė, kiek jam turėjo išpjauti vargšui. Buvo patinę, kai man atvežė, Dievuliau“, – apie augintinį pasakojo globėja.
Eglė sakė, kad neplanavo turėti augintinio, tačiau Ruduko taip pagailo, kad nusprendė laikinai pagloboti, kol šuo ras pastovius, mylinčius šeimininkus.
„Šitas šuniukas irgi buvo iš pradžių kažkokia dovanėlė, iš tikrųjų. Kol mažas – gražu, miela, o paskui atsiduria gatvėje. Jeigu jau ir dovanoja, šeima turi susėsti prie stalo ir aptarti, kokios yra pareigos, kad reikės ir vedžioti, kad bus ir gražių dienų, kad bus ir sveika, ir nesveika“, – patarė marijampolietė.
„Ką mes garsiai sakome, kaip „Lietuva – gyvūnams“ organizacija: STOP dovanojamiems gyvūnams gruodžio mėnesį. Gyvūnas nėra dovana. Atsiminkime, kad jis gyvena iki 15, 20, o kartais ir daugiau metų. Juo reikia rūpintis tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek finansiškai“, – pabrėžė D. Vorobjovaitė.
Kolos laikinoji globėja sakė, kad gruodžio mėnesį kalytės niekam neatiduos, tam, kad gyvūnas vėl netaptų dovana.
„Tai yra gyvas gyvūnas, kuris nori dėmesio ir meilės. Tai dar mes padraugausime su Kola“, – kalbėjo marijampolietė Iveta.
Gyvūnų globėjai pasakoja, kas neretai nutinka, kai šuo arba katinas yra dovanojamas vaikams, kurie nenori ir pritingi juo rūpintis.
„Čia gal geriausias variantas, kad šuo nukeliauja į prieglaudą, nes mes žinome, kad jis tikrai suras namus. Labai daug yra variantų, kai šunys lieka pririšti prie apleistų namų. Dar baisesnis variantas, kai šuo yra pririšamas miške“, – kalbėjo D. Vorobjovaitė.
Gyvūnų globėjai sako, kad ir su dovanomis senyviems žmonėms neretai iškyla problemų. Senoliams specialistai pataria dovanoti vyresnio amžiaus gyvūną. Gavę jauną ir judrią dovaną, senjorai nebeturi tiek jėgų pasirūpinti juo.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Gyvūnas yra šeimos narys o ne žaislas. Jei neketinate prisiimti atsakomybės 10 ir daugiau metų - gyvūnas tikrai ne jums. Nereikia dangstytis vaikais,vaikai yra vaikai - sprendimus priima suaugusieji. O gyvūnų dovanojimas aplamai yra kvailystė.
