„Nepaisant to, kad daugelyje Europos ekonominis augimas yra kuklus, Lietuva jo augimą išsaugo, išlaiko pakankamai ženklų, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu. Kitas dalykas, manau, kad neišnaudota galimybė ir nemažai potencialo turime šešėlinėje ekonomikoje“, – antradienį Seimui pristatydamas XXI Vyriausybės programą teigė M. Sinkevičius.
„Mane bent jau tokie skaičiai gąsdina“
Pasak jo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo teirgimu, šešėlinė ekonomika sudaro 20 proc., arba 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP): „Mane bent jau tokie skaičiai gąsdina. Turbūt turime galvoti, o kaip tą keisti, nes 5 proc. BVP – visas mūsų gynybos finansavimo dydis.“
„Galvodami apie prioritetus ir kaip atliepti tuos lūkesčius ir ambicijas, kurias išsikėlėme, mes ieškosime kūrybingų, bet fiskalinės drausmės nepažeidžiančių sprendimų“, – tikino M. Sinkevičius.
Pasak jo, nauja Vyriausybė keldama tokią ambiciją objektyviai vertina galimybes: „Jeigu tie planai nebus įgyvendinti, tai ši mano formuojama Vyriausybė bus tiesiog tuščių pažadų Vyriausybė.“
Konservatorė Gintarė Skaistė skaičiuoja, kad naujosios Vyriausybė pažadai verti 2,5-3 mlrd. eurų. Ji teigė, kad Vyriausybės programoje nėra nė vienos priemonės šešėliui mažinti.
Tuo metu Finansų ministerijai vadovausiantis Taurimas Valys siūlė sulaukti trečiojo ketvirčio ekonomikos rezultatų.
„Visi puikiai žinome sezoniškumą ekonominį ir rezultatai paaiškėja būtent po vasaros, trečias ketvirtis, ko gero, bus lemiamas tam, kad spręstume, kokioje situacijoje esame“, – Seime teigė T. Valys.
Pasak jo, dabar visos ekonomikos augimo prielaidos darytos remiantis pirmojo ketvirčio duomenimis.
T. Valys pabrėžė, kad Vyriausybės programa nenumato „kažkokių labai ypatingų atpalaidavimų“ fiskalinėje politikoje: „Bet faktas vienas, kad ekonomikos augimas, regionų augimas, visas šitas potencialas, taip pat ir šeimos politikos įgyvendinimas tikrai negali būti aukojamas vien tiktai fiskalinės drausmės principu.“
Vyriausybės programoje žadama „pažaboti kainų poveikį“ sparčiau didinant gyventojų pajamas, peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų reguliavimą, įtraukiant Vyriausybės, savivaldybių, taip pat Seimui pavaldžias įstaigas.
Daug dėmesio joje skiriama vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei.
Naujoji Vyriausybė formuojama po valdančiosios koalicijos pertvarkos. Dabartinė dauguma iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų turi 75 balsus Seime.
