„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia. Tiesa, paskui, kada ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam galima skirti papildomų lėšų ir kiek. Šitaip biudžetai nesidaro, šitaip pinigai neatsiranda, bet čia toks bendresnis pastebėjimas. Yra populiaru pasisakyti prieš mokesčius, žmonėms taip atrodo, tai yra jų politinė nuostata. Aš negaliu dėl to ant jų pykti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Premjerės nuomone, ekonominės priežastys, dėl kurių yra siūlomas bankų solidarumo mokestis, yra labai rimtos ir svarbios.
„Tai, ką šiuo metu, dėl labai greitai ir labai staigiai pasikeitusios Europos Centrinio Banko pinigų politikos tai, ką papildomai gauna komerciniai bankai, nėra nei pajamos iš efektyvesnės veiklos, nei iš didesnės, platesnio masto veiklos. Tai tiesiog renta, ekonominiais terminais kalbant. Kai nieko per daug daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, todėl, kad praktiškai visas tavo paskolų portfelis yra kintamosiomis palūkanomis, todėl, kad tau nereikia eiti į rinką finansavimo, nes tu turi likvidumo perteklių, tą likvidumo perteklių laikai Centriniame banke ir už jį taip pat uždirbi palūkanas. Šitas efektas amžinai nesitęs, bet, mūsų supratimu, tai jau šioks toks ir moralės klausimas. Turint mintyje, kad šiuo metu Lietuva įgyvendina visą eilę krašto gynybai projektų, buvo pasiūlyta nustatyti šią laikiną įmoką“, – aiškino I. Šimonytė.
Pasak jos, krašto gynybai skirti projektai – universali gėrybė, kuri skirta visiems Lietuvos gyventojams ir visiems Lietuvos verslams, nes tai užtikrina šalies saugumą.
„Niekam nėra didelė paslaptis, kad Lietuva už savo geopolitinę situaciją, už savo kaiminystę nelabai kokią moka papildomą premiją ir palūkanų normų pavidalu, ir kitais pavidalais. Man atrodo, kad investicijos į krašto apsaugą, investicijos į krašto gynybą ir saugumą yra geriausia investicija, kuria tą riziką galime mažinti. Kaimynų savo, matyt, pakeisti didelių galimybių neturime“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Šitas siūlymas pateiktas. Jeigu Seimas jam nepritars, man bus labai gaila. Reiškia, kad tiems patiems tikslams valstybė turės pasiskolinti pinigus už 4,5 proc. ir tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai iš to pralaimės palūkanas“, – pridūrė ji.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas. Ji taip pat teigė, jog šalies saugumas yra vienintelė „universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir vienintelė, kurią gali užtikrinti tik valstybė“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad viešos kalbos, jog tokiu būdu bus apribotas bankų stabilumas ar likvidumas, nepasiteisino – bankų pelnas toliau auga ir jų pajamos bus gerokai didesnės nei praėjusiais laikotarpiais.
Naujajam mokesčiui nepritaria dalis valdančiosios koalicijos: Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai sako, kad mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje.
Lietuvos bankų asociacija prašo Seimo nepritarti tokiam mokesčiui. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad prie valstybės gynybos stiprinimo turėtų prisidėti visi ūkio subjektai, ne tik bankai. Pasak jos, išskiriant bankus, valdžia taiko neteisėtą valstybės pagalbą kitam verslui, kurio pelnas taip pat augo.
ECB balandžio viduryje pareiškė, kad įnašas gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs sukrėtimams, tačiau bankas vertino pirmąjį įnašo projekto variantą – vėliau Finansų ministerijos patobulintas projektas jau iš esmės atliepia daugelį ECB pastabų.
Patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą įtraukta išlyga, jog įnašas nebus taikomas nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams.
Be to, nebebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausytų nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje.
Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
