Tokiu būdu valdžia reaguoja į išaugusį nelegalų iš Baltarusijos srautą, kuris, anot Vidaus reikalų ministerijos, gali toliau didėti.
4 nelegalai – 3 vyrai ir viena moteris – bėga iš Baltarusijos į Lietuvą. Vakarykščiame pasieniečių vaizdo įraše matosi, kaip komanda skuodžia Lietuvos miškais ir pievomis. Tiesa, planas neišdegė. Pusantro šimto metrų nuo sienos nelegalai sučiumpami. Per vakar Valstybės apsaugos sienos pareigūnai iš viso sučiupo 56 sienos pažeidėjus. Lietuvoje jų daugiau kaip 1,7 tūkst.
„Mūsų tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius srautus ir tai yra mums aiški indikacija, kad turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šalia Seimo kelios dešimtys žmonių reikalauja, kad Lietuva nelegalų į šalį iš viso neįsileistų. Protesto akcijos, kurią organizavo dešinieji radikalai, nori, kad valdžia griežčiau kontroliuotų pasienio teritorijas.
„Mes kolonizuosime Lietuvą svetimšaliais, arabais. Garantija, tik laiko klausimas, kol mes, Lietuviai, tapsime etnine mažuma.“
„Landsbergis Gabrielius žiopsojo, nosį krapštė ir visiškai nieko negalvojo, jis yra neįgalus galvoti apie tėvynės labą. Jie paėmė ir suvažiavo ir toliau važiuoja.“
Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica ramina.
„Yra statomos tvoros, sienos, patruliuoja pareigūnai, prireikus naudoja vandens patrankas ar ką reikia. Jeigu atvykstantys žmonės nusprendžia fizine jėga priešintis pareigūnų sakymui, kad neikite į Lietuvą, tada tenka panaudoti jėgą. Niekas nenori to daryti, bet jeigu reikia, tai reikia.“
„Kritikavo, kai Meksikos tvorą statė amerikonai. Jie labai pyko ant vengrų konservatoriai, kai jie tvoras statėsi. Nejaugi tas pačias klaidas kartoti. Sklinda mintis, kad Vyriausybė slepia tikrus emigrantų skaičius“, – rėžia Seimo narys Petras Gražulis.
O Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė šiuos parlamentaro žodžius sugalvojo pašiepti: „Du slepiu savo spintoje ir vieną po stalu. Jeigu Jūs duosit koldūnų, tai tada mes pabandysim susitarti.“
Šiandien parlamentarai dėl nelegalų antplūdžio susirinko į neeilinį posėdį. Seime kelią ypatingos skubos tvarka per vieną dieną prasiskynė pataisos, kurios leidžia riboti sienos pažeidėjų judėjimą Lietuvoje: nelegalams bus draudžiama palikti laikinas apgyvendinimo vietas, jie stovyklose galės būti uždaryti iki 6 mėnesių.
„Atvažiuoji, čia tave sutinka, pabūni, vėliau išsikvieti pavėžėją, kuris tave nuveža iki kažkokios šalies, o vėliau, jeigu tave sulaiko, gali sugrąžinti atgal ir į Lietuvą. Yra svarbu tuos dalykus sureguliuoti“, – sako A. Bilotaitė.
Nelegalų prieglobsčio prašymų nagrinėjimas, jei spendimai yra skundžiami teismams, šiuo metu Lietuvoje užranka iki 151-os dienos. Seimas procesą sutrumpino iki 91-os dienos. Ministerija neatmeta, kad griežtesnės sąlygos gali įsiutinti nelegalus.
„Gali būti įvairiausių nepasitenkinimų ir riaušių, todėl tas pats apgyvendinimo procesas turi būti labai aiškiai sudėliotas, aiškūs algoritmai, kaip mes veikiame, kaip tie žmonės yra grupėmis apgyvendinami. Tam, kad išvengtumėme galimų konfliktų“, – priduria ministrė.
Pakeitimų yra ir daugiau. Naujos pataisos leidžia, esant krizinei situacijai, neužtikrinti dalies teisių. Pavyzdžiui, netikėtai išaugus sienos pažeidėjų skaičiui, valstybė neprivalėtų kiekvienam nelegalui ieškoti vertėjo.
„Turime įvertinti, kas bus, jeigu žmonių skaičius bus toks, kad objektyviai bus neįmanoma užtikrinti visų teisių visiems, kas nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną. <…> Objektyviai kiekvienam užtikrinti informaciją suprantama kalba negalėsime ir taip gali būti“, – teigia I. Šimonytė.
Visi šie pakeitimai gerokai įsiutino žmogaus teisių aktyvistus.
„Mes iš principo atsisakome teikti informaciją tiems žmonėms suprantama kalba, paaiškinti, kokiame procese jie dalyvauja, kokie sprendimai bus priimami jų atžvilgiu. Taip pat įstatymas leistų atkirsti tuos asmenis nuo pagalbos organizacijų. Kitaip tariant, valstybė, kaip sugalvos, taip ir pasielgs su tais asmenimis“, – piktinasi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Savo ruožtu Šimonytė aktyvistus ramina.
„Tikrai Vyriausybė ketina užtikrinti žmogaus teises, žmonių nelegaliai kertančių Lietuvos Respublikos sieną. Atsižvelgti į ypatingą pagalbą, kurios gali reikėti pažeidžiamoms visuomenės grupėms.“
Užkliūva ir pagreitinta prieglobsčio parašymų nagrinėjimo sistema.
„Pagal šitas pataisas išnagrinėtą prašymą ir priimtą sprendimą prieglobsčio prašytojas turėtų priimti skųsti tam pačiam Migracijos departamentui ir tuomet, kai Migracijos departamentas priimtų sprendimą, būtų galima apskųsti teismui ir teismo sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas. Tokiu būdu būtų pažeistas apeliacijos institutas. Tą patį sprendimą, kurį priėmė Migracijos departamentas, negali nagrinėti tas pats Migracijos departamentas“, – aiškina Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.
Seimas antradienį priėmė ir rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija, joje siūloma, kad nelegaliai Lietuvos sieną perėję, dokumentų neturintys užsieniečiai, kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai. Jie esą turėtų Lietuvoje būti apgyvendinti sulaikymo sąlygomis.
