Nors koalicijos partneriai jau skelbia, kad Vyriausybė yra suformuota, I. Šimonytė atvirauti nebuvo linkusi.
„Gal koalicijos partneriai ir galėjo atsakyti į jūsų klausimus. Manau, kad vakarop gal turėsiu daugiau informacijos, kada bus paskelbti kandidatai, kuriuos aš siūlysiu. <...> Dabar tokia darbinė stadija, bet artimiausiu metu tos pavardės bus atskleistos“, – Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
Kandidatė į premjero posto sako, kad viešojoje erdvėje buvo ne viena pavardė į ministrus, kurios net nesvarstyta siūlyti.
„Nežinau, ar dabar jas reikėtų įvardinti kaip netikusias“, – sakė I. Šimonytė.
Politikės teigimu, ji kol kas neturi jokio oficialaus statuso, kuriuo būtų įpareigota teikti oficialiai kandidatūras į ministrų postą. I. Šimonytę kaip Vyriausybės vadovę dar turi patvirtinti Seimas. Pasak jos, anksčiausiai tai turėtų įvykti kitą savaitę.
„Bet, kadangi tam tikra duoklė viešumui turi būti atiduota ir visuomenė turi teisę žinoti, kokias pavardes aš siūlyčiau svarstyti, tai tas bus žinoma gana greitai. <...> Tada bus galima galvoti konkrečiau, kas tiko ar netiko, negu iš tokių darbinių diskusijų apie žmones, kurių dalį jūs jau kandidatais paskelbėte“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, teko girdėti, kad jos kandidatūrą į premjero postą prezidentūra planuoja teikti ketvirtadienį.
„Apie tokį planą teko girdėti. Jeigu tas planas nepasikeitė, taip ir turėtų būti“, – tikino I. Šimonytė.
Pagal Seimo statutą, prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis, jis atsako klausimus. Po to svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą perduodama frakcijoms. Jos kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
Ne vėliau kaip per savaitę nuo premjero kandidatūros pristatymo turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti.
Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą.
Svarsto darbą nuotoliniu būdu
Seime daugėjant užsikrėtimų koronavirusu atvejų, opozicijos atstovai viešojoje erdvėje svarstė, kad reikėjo atšaukti antradienio parlamento posėdį.
„Reikia ieškoti būdų kaip keisti Seimo darbo tvarką, kad nebūtų taip, kad pusė Seimo turi iškristi ar iškrenta į saviizoliaciją. Mačiau tam tikro pasipiktinimo iš premjero Skvernelio, bet praėjusią savaitę buvo organizuotas susitikimas Seime, darbinis susitikimas, būtent tiems klausimams aptarti.
Tuomet nebuvo parodyta didelio noro tame susitikime dalyvauti. O šiandien tą pasipiktinimą jau girdime. Tai gali būti gera proga ir gera aplinkybė, kad reikia prie tų diskusijų greičiau grįžti“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, svarbu užtikrinti technines galimybes, kad būtų galima organizuoti Seimo darbą nuotoliniu būdu, o patirties galima semtis ir iš Vilniaus miesto savivaldybės.
„Seimui izoliuotis kaip institucijai ir negalima, ir nereikia. Parlamentinė kontrolė ir darbas turi vykti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Apie susitikimą su Duda kalbėjo nenoriai
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Lietuvoje vieši dviejų dienų vizito. Trečiadienį jis turėtų susitikti ir su I. Šimonytė. Lietuvoje keliant klausimą dėl žmogaus teisių padėties kaimyninėje šalyje, I. Šimonytė susilaikė nuo komentarų, ar planuoja kelti šiuos klausimus su Lenkijos prezidentu.
„Aš esu Seimo narė kol kas, neturinti jokio oficialaus statuso. Susitikimas su Lenkijos prezidentu bus privačių pusryčių pobūdžio ir mes tiesiog padiskutuosime, kaip tokiuose formatuose yra diskutuojama. Jokių didesnių didesnių komentarų aš tuo klausimu negaliu pasakyti, nes tai nebus ministro pirmininko ir prezidento susitikimas“, – teigė I. Šimonytė.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau teigė, kad Lietuvai reikėtų kelti klausimą dėl žmogaus teisių padėties Lenkijoje. I. Šimonytės tvirtinimu, šis klausimas yra universalus ir vertybinis, o ant šios vertybės sukurta Europos Sąjunga.
„Iš žmogaus teisių kyla visos kitos teisės, kurias turime ir vertiname. Tai taip aš galėčiau šitame etape atsakyti“, – kalbėjo politikė.
