Tautiečių mitybos įpročiams keičiantis duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja, tačiau kaip pastebi prekybininkai, juodos duonos paklausa lyginant su batonais, laimi išlikimo kovą.
Populiarėjant sveikai gyvensenai, vis daugiau pirkėjų dėmesio sulaukia ekologiška duona, duona be glitimo ar duonos gaminiai be pridėtinio cukraus.
„Duonos valgymo įpročiai Lietuvoje keičiasi, todėl bendrai duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja. Ryškiausias pokytis pastebimas kritusiuose šviesios duonos bei batonų pardavimuose, tačiau tradicinės juodos duonos paklausa išlieka pakankamai stabili.
Žmonės vis dažniau renkasi sveikesnius produktus, todėl auga duonos be glitimo ir pridėtinio cukraus paklausa. Jau kelerius metus itin populiari yra juoda duona su sėklomis ir kitais priedais. Taip pat pirkėjai noriai renkasi išskirtinių ar net egzotinių skonių duonos gaminius“, – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Sava duona gardesnė už importinius pyragus
„Sena lietuviška patarlė sako, kad sava duona gardesnė už svetimus pyragus, – pabrėžia V. Drulienė. – Išties pirkėjai Lietuvoje vertina vietos gamintojų produkciją. Šiuo metu bendradarbiaujame ir duoną užsakome iš 11 regioninių kepyklų. Parduotuvėse esame išskyrę specialias „Jūsų krašto duonos“ lentynas, kur galima išsiskirtinai atrasti vietos duonos kepėjų produkciją“.
V. Drulienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant besitraukiančios Lietuvos duonos rinkos, siūlomos produkcijos asortimentas plečiasi. „Duonos kepėjai nuolat siūlo naujovių ir šiandien pirkėjai jau nebenustemba, kai duonos skyrių lentynose greta tradicinių kepinių išvysta duoną su morkomis, pastarnokais, pomidorais ar avokadais.
Tai, kas prieš 10 metų galėjo skambėti kaip egzotika, šiandien tampa įprastu kasdieniu produktu“, – pastebi V. Drulienė.
Duonos asortimento įvairovę plečia ne tik didieji Lietuvos duonos gamintojai, bet ir iš smulkių šeimos ūkių bei mažų kepyklų atkeliaujantys gaminiai, kurie siūlomi „Linkėjimai iš kaimo“ skyreliuose.
Ruginė duona su kanapių sėklomis, juoda spanguolių duona ar juoda riešutų duona – tik keli iš daugiau negu dviejų dešimčių duonos gaminių, kuriuos kepa Lietuvos ūkininkai, naudodami savo derlių ir natūralias žaliavas.
Duonkubiliuose tešla maišoma pagal sveikuoliškus receptus
Ekologiškos juodos duonos pardavimai, pasak V. Drulienės, per pastaruosius 5 metus išaugo beveik dvigubai. „Šią duoną kiekvienais metais pirkėjai vertina vis labiau, taip patvirtindami, kad sveiki, natūralūs produktai iš grūdų yra subalansuotos mitybos piramidės pagrindas“, – pažymi ji.
Ne mažiau aktyviai auga ir duonos be glitimo asortimentas. Šiuo metu prekybos tinkle galima rinktis iš 16 skirtingų pavadinimų produktų. Kepinių be glitimo populiarumas auga, nes dalis žmonių pastebi, jog valgydami šiuos produktus jaučiasi geriau negu vartodami maistą, kurio sudėtyje yra glitimo. Skaičiuojama, kad pernai duonos be glitimo pardavimai augo daugiau negu du kartus.
Vis daugiau vietos parduotuvių lentynose užima duona be pridėtinio cukraus ir mielių. Bemielės duonos ir duonos be pridėtinių mielių galima rinktis iš 23 skirtingų gaminių, o duonos be pridėtinių cukrų – 10 skirtingų gaminių
