REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Meilė turi daug veidų. Ji kaip deimantas - daug plokštumų, bet visos atspindi grožį. Taip ir septynios pagrindinės meilės savybės, kartu sudėtos, formuoja mylintį žmogų“ - Garis Čapmanas (Gary Chapman)

REKLAMA
REKLAMA

Antrąją straipsnio dalį skaitykite čia.

Antroje šio straipsnių ciklo dalyje detaliai aprašėme dvi svarbias mylinčių žmonių savybes - atlaidumą bei mandagumą. Dažnai pastarieji pareikalauja daug kantrybės ir energijos ir yra būtini norintiems išmokti mylėti iš tikrųjų.

REKLAMA

Šiandien tęsiame meilės savybių sąrašą ir apžvelgsime dar dvi iš trijų likusių meilės savybių - nuolankumą bei dosnumą.

Nuolankumas: kito žmogaus vertės pripažinimas

Vienas svarbių Anoniminių alkoholikų draugijos principų, kaip sako pats pavadinimas, yra anonimiškumas. AA draugijoje nebūna svarbių asmenybių, visi yra lygūs.

Būtų galima pagalvoti, kad Bilas Vilsonas, 1930 m. įkūręs Anoniminių alkoholikų draugiją, buvo nuolankumo meistras. Galiausiai jis tapo toks, bet tam prireikė laiko. Jo biografė Suzana Cheever gyvai aprašo, kaip Vilsonas kovojo su savo troškimu būti pripažintam.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjus daug metų po to, kai įsteigė Anoniminių alkoholikų draugiją su dvylikos žingsnių programa, Jeilio universitetas išreiškė norą suteikti jam garbės laipsnį už laimėjimus. Vilsonas norėjo to laipsnio ir jį lydinčios garbės.

Vis dėlto tuo savo gyvenimo laikotarpiu jis „jau pakankamai gerai išmanė principus ir žinojo, kad priimti tai kažkodėl buvo negerai“.

Tas vyras yra parašęs, kad anonimiškumo principas „primena, jog principai svarbiau už asmenybę ir kad turėtume praktikuoti tikrąjį nuolankumą“. Vis dėlto, kaip rašo Cheever, Vilsonas kovojo su tuo troškimu, nors ir siekė būti nuolankus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Negalėdamas apsispręsti, ką atsakyti Jeiliui, Vilsonas kreipėsi patarimo į AA patikėtinių tarnybą. Jis pralinksmėjo sužinojęs, jog visi patikėtiniai, išskyrus vieną, manė, kad jis turėtų priimti šį laipsnį.

Kitokios nuomonės buvo Archibaldas Rooseveltas, buvusio prezidento Teodoro Roosevelto sūnus. Jaunasis Rooseveltas paaiškino, kad jo tėvas sunerimtų, jeigu jis trokštų valdžios, todėl nusprendė niekada nepriimti jokios asmeniškos garbės, išskyrus Nobelio premiją.

Vilsonas žinojo, kad išgirdo teisingą patarimą ir nesutiko, kad jam būtų suteiktas garbės laipsnis. Vilsonas paprašė, kad laipsnį suteiktų Anoniminių alkoholikų draugijai kaip organizacijai, bet Jeilis atmešė šį pasiūlymą.

REKLAMA

Po kiek laiko žurnalas „Times“ norėjo išspausdinti Vilsono nuotrauką ant viršelio, tačiau jis nesutiko. Jis atmetė mažiausiai šešis pasiūlymus suteikti jam garbės laipsnį ir keletą oficialių Nobelio premijos komiteto pasiūlymų.

Tai buvo žmogus, kuris iš prigimties, kaip ir mes visi, troško būti išaukštintas. Tačiau matydamas, kokią naudą duoda anonimiškumas jo organizacijai, pasirinko nusižeminimo kelią, o ne tą, kuriuo eidamas būtų labiau išgarsėjęs. Toks jo poelgis išsaugojo kitų alkoholikų, kuriems norėdamas padėti jis paaukojo gyvenimą.

REKLAMA

Būtini pripažintam nėra blogai. Dažnai premijos ir apdovanojimai įkvepia ir skatina daryti gerus darbus. Iš Bilo Vilsono kovos su noru būti pripažintam, tačiau kartu ir nusižeminusiam, matome įtampą, kurią daugelis iš mūsų jaučiame.

Akivaizdu, kad Vilsonas baiminosi, jog pripažinimas gali jį išblaškyti. Nusižeminimas ir pripažinimas ne visada yra priešingi vienas kitam, tačiau nuolat siekiant pripažinimo galima atsitraukti nuo tikros meilės.

Leisdami šiam troškimui užvaldyti savo mintis, nesuvokiame, jog ta energija, kurią išnaudojame norėdami atrodyti gražiai, galėtų būti panaudota santykiams kurti. Nežinome, ar tie santykiai atneš trokštamą sėkmę. Svarbu, kad elgiamės iš meilės, o kuo dažniau elgsimės iš nuolankumo, tuo labiau keisis mūsų prioritetai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pritaikykite sau asmeniškai

Klausimai diskusijai arba apmąstymui:

1. Kada įgijote ką nors dėl to, kad kažkas kitas to atsisakė?

2. Nuolankumas - tai pripažinti savo paties ir kitų vertę. Ar jums sunkiau pripažinti savo unikalius gebėjimus, ar kieno kito?

3. Kas daro jus vertingą?

4. Ką jums sunkiausia paaukoti?

Pasiūlymai:

1. Kurį žmogų jums būtų sunkiausia užleisti pirma savęs? Ką galėtumėte šią savaitę padaryti, kad pasitrauktumėte ir užleistumėte tą žmogų?

2. Išsirinkite šią savaitę paprastą vietą ir paklauskite: „Ar jums padėtų tai, jeigu aš...?“ Jeigu atsakymas bus teigiamas, tą ir padarykite.

REKLAMA

3. Prisiminkite žmogų, su kuriuo dažnai bendraujate. Pasipraktikuokite būti nuolankūs įsivaizduodamas save to žmogaus situacijoje šią akimirką. Kaip būtų geriausia šiandien parodyti jam (jai) meilę?

Dosnumas: savęs atidavimas kitiems

Dažnai mes manome, kad dosnumas - tai paaukoti pinigų didžiam tikslui arba nupirkti maisto benamiui gatvėje. Tai išties yra dosnūs poelgiai, bet dosnumas, kalbant apie tikrą meilę, yra kur kas daugiau nei pinigų aukojimas.

Kai iš tikrųjų mylime, visada turime dosnumo nuostatą. Pastebime, kad kažkam trūksta pinigų, laiko, jėgų, dėmesio ir sugebėjimų, kurių mes turime ir galime duoti. Tai gali reikšti, kad būtent tada, kai jau būsite pasirengę eiti miegoti, turėsite iki vėlumos kalbėtis su paaugliu sūnumi, kuris išsipasakos apie savo jausmus.

REKLAMA

Tai gali reikšti, kad pastebėsite, jog reikėtų pavėžėti draugą pas gydytoją, nors jis to ir neprašė, arba kad vienišai motinai kaimynystėje praverstų pagalba sode savaitgaliais.

Žodis „dovanas“ graikų kalboje – „charis“ – reiškia „nenusipelnyta malonė“. Kaskart, kai paaukojame pinigų, talento ar laiko, pripažįstame, kad tie dalykai mums visų pirma yra duoti kaip dovana.

Mes duodame dovanų žmogui ne už jo elgesį ir ne už tai, ką jis padarė dėl mūsų, bet tai kyla iš meilės jam ar jai. Kai esame dosnios dvasios, nuostabu, kiek galimybių mylėti atsiranda mūsų kelyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dosnumas gali virsti veiksmais, bet prasideda jis nuo širdies nuostatos. Kai dosniai dovanojame save pačius, tuo kitiems parodome, kad labai juos vertiname. Paimkime pavyzdį iš santuokinio gyvenimo.

Pirmaisiais Piterio ir Šeron santuokos metais, vyras dažnai išvažiuodavo darbo reikalai, palikdamas žmoną vieną su dviem mažais vaikais. Dauguma Piterio kelionių būdavo trumpos, tačiau kiekvienas jaunas tėvas žino, kaip gali būti sunku vienam prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Per tuos metus Šeron dar kamavo depresija ir nerimas. Piteriui išvykus, dienos našta ir baimė dėl jo saugumo kartais įveikdavo Šeron.

REKLAMA

Kartą į vieną kelionę Piteris išvažiavo kelioms dienoms ir turėjo spėti į ankstyvą lėktuvą. Piteris paskambino ryte ir pasiteiravo Šeron ar viskas gerai, o ši bandė nuslėpti nerimą, kad jos laukia savaitė, per kurią ji bus viena.

„Aš jaučiuosi gerai, tikrai viskas gerai“, - patikino ji. Tuos žodžius ji ištarė kaip kokią mantrą. Baigusi kalbėti, ji atsisėdo prie virtuvės stalo, aplaistyto pienu bei apibarstyto išmirkusiais dribsniais, ir pravirko.

Po pusvalandžio ji buvo berengianti dukras, bet išgirdo girgžtelint garažo duris. Netrukus įėjo Piteris! „Ką tu padarei? Tavo susitikimai! Juk neteksi darbo!“ - Šeron su nerimu pažvelgė į jo lagaminą.

REKLAMA

„Tau manęs reikia labiau nei jiems Niujorke. Paskambinau viršininkui ir pasakiau, kad man reikia kelių išeiginių dienų. Jie susitvarkys ir be manęs.“ Piteris pritūpė, norėdamas padėti mergaitėms apsirengti, kol Šerons atitoks.

Šeron suvokė, ką vyras padarė - atsisakė kažko svarbaus jam, kad parodytų, kaip jis vertina jų tarpusavio santykius. Tą dieną jis visą save atidavė joms, kad parodytų, jog visada yra pasirengęs jas mylėti.

Dosnumas yra daugiau nei materialūs daiktai. Dar svarbiau, kad dosnumas - tai ir empatija, užjautimas, nuoširdumas, gebėjimas išklausyti.

REKLAMA
REKLAMA

Pritaikykite sau asmeniškai

Klausimai diskusijai arba pamąstymui:

1. Ar prisimenate tą kartą, kai patyrėte džiaugsmą duoti?

2. Pagalvokite, ar daug duodavote per pastaruosius keletą metų. Kaip apibūdintumėte savo požiūrį į davimą? Ar jūs patenkintas tuo?

3. Kas greičiausiai jus sulaikytų paaukoti kažkam pinigų? Laiko? Sugebėjimų?

Pasiūlymai:

1. Sudarykite sąrašą, kokias dideles dovanas esate gavęs per savo gyvenimą. Tai gali būti išsimokslinimas, mylintys tėvai, protas, geras darbas...

2. Ar jūsų šeimoje ar tarp draugų yra žmonių, su kuriais norėtumėte praleisti daugiau laiko? Jeigu taip, ką galite padaryti, kad taip įvyktų?

3. Surašykite gebėjimus, kurių, jūsų nuomone, turite. Kaip jais pasinaudodamas esate padėjęs žmonėms praeityje? Ką galėtumėte padaryti, kad panaudotumėte juos dar daugiau? Kaip galite panaudoti savo gebėjimus, kad išreikštumėte meilę žmonėms?

Kitoje, deja, jau paskutinėje dalyje apžvelgsime likusią savybę, kuri dažnai siejama su profesiniu gyvenimu, tačiau ne mažiau įtakos turi ir asmeniniams santykiams - sąžiningumą.

Violeta Šiugždytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų