Visiems visiems visiems

Vengrijos įstatymų leidėjai gruodžio 17 dieną didele persvara nubalsavo už konstitucijos pataisą, uždrausiančią užsieniečiams pirkti Vengrijos žemės ūkio sklypus.
Tačiau
Lietuvos įstatymų leidėjams vengriškas pavyzdys yra nereikalingas.

Todėl mes patys
išsaugokim protėvių palikimą Lietuvą savo vaikams.
Burkimės ir organizuokim referendumą. Nes
Lietuvos žemių išpardavinėjimas užsieniečiams yra sukčių sumanytas Lietuvos naikinimas.

Lietuvos žemės referendumo savanorių grupė didėja, bet nėra pakankamai didelė pradėti parašų rinkimą. Labai trūksta žmonių, kurie galėtų padėti organizuotis ir platinti žinią.
Reikalinga suburti bent 3000 žmonių savanorių grupę daugiau nei 300000 parašų surinkimui.

****************************************************
Registracija:
tel. 8 698 02118
[email protected]
****************************************************

Šie metai yra lemtingi Lietuvai.
Aktyviai dalyvaukim v i s i.

siulau uzsiciaupti gentvilui ir palikti nedelsiant posta,pats sedi iki ausu korupcijoje vagis prakeiktas

Galėtų Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas būti santūresniu V.Uspaskich advokatu. Bent jau iki teismo Liepos 12d. verdikto Kalba taip, lyg nežinotų kokioms jėgoms pats tarnauja. Kai korupcijos nevengiančios jėgos pajaučia nebaudžiamumą, jos išsiplėtoja, kaip ir visos neokomunistinės raiškos metastazės. Neužkirsime jų plitimo – kentėsime patys ir mūsų sekančios kartos. Bylos dokumentuose randami parašai “darbiečių”, kurie gaudavo įvairias “paramas” ir apmokėjimus už “sąnaudas”, tačiau gaunant stambias lėšų sumas, “herojai” nepasirašinėjo. Tačiau konkrečios atžymos įvairiuose atsiskaitymuose egzistuoja, tegul ir su įvardintais inicialais VU, VV, VG, LG ir taip toliau. Gautos sumos atitinka 5 proc. nuo tų sumų, kurios buvo daug nedelsiant skirtos, galimai sumokėjusioms pradinį įnašą įmonėms. Turėjome premjerą AŠ, kuris buvo pravardžiuojamas “penkiais procentais”, bet tai buvo dar seniau. Vėliau “otkatų” santykis galėjo keistis. Dabar svarstoma, kad galutinis “atsiskaitymas” galėjo siekti 10, 12, 15 ar net 20 procentų. DP pirmininkas V.Uspaskich iš partinės tribūnos “saviems” aiškino, kad tas procentas turi būti ne mažesnis, kaip 15 procentų. Gal jis pats tokiu siūlymu vadovavosi? Buvęs ūkio ministras K.Daukšys aiškina, kad tos “paramos” partijai buvo atliktos jau prieš 6 metus ir tada jokių pretenzijų jis negirdėjęs. Galėjo taip būti korumpuotoje teisėsaugoje, bet net ir mūsų šalyje kai kas keičiasi ir šioje kriminalinėje srityje. Jau netgi vienas muitinės postas buvo kurį laiką stebimas ir trečdalis jo pareigūnų įkliuvo. Tai gali tapti ryžtingos pradžios ženklu, jei nauja valdžia jo ištrinti nespės. Mėnesinės priemokos, kurios atsispindi byloje “Darbo partijos”inicialais pridengtiems seimūnams – šokiruojančios. Juk tai taip pat politinės korupcijos braižas. Ir jis ne vienkartinis, o greičiausiai tesėsi kol kas nenustatytą laiką. Tad ir ta laki frazė, kad DP yra V.Uspaskich kišeninis darinys, galimai, ne iš piršto laužta. Kad ir kaip Viktoras bandytų tęsti savo “politinio šoumeno” spektaklius, plojančių jiems lieka vis mažiau.
Kai kriminalinė byla paliečia ne tik pavienius atvejus, bet ir partiją , bei jos vadovus, toks procesas iš karto tampa ne tik kriminalinis, bet ir politinis. Reikalavimas nevilkinti proceso yra labai logiškas, net jei jis toks ir buvo pasigirdęs iš valdančių politikų ar valdininkų. Tai, kad Darbo partijos veikla nebuvo suspenduota jau tada, kad paaiškėjo, kad finansinis kriminalas galėjo iš esmės paveikti Seimo rinkimų rezultatus yra ne tik teisėsaugos darbo brokas,bet ir didžiulė neteisybė kitų partijų atžvilgiu.

Nemanau, kad Seimo Statuto pakeitimai savo esme prieštarauja LR Konstitucijai. Jei Vyriausybės kabineto narių skyrimą ir atleidimą būtina derinti prezidentui ir vyriausybės premjerui, tai kitų aukštų pareigūnų skyrimas bei atleidimas derinamas su Seimu. Priminsiu, kad Respublikos Prezidentas apart visos eilės teisėsaugos pareigūnų paskyrimą bei atleidimą (..) "Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą". (iš 84-o str. 11-os nuostatos) Kas sutartinai skiria kandidatą vykdyti pareigas, tas sutartinai už jo darbo kokybę ir atsako.
Žinau pernelyg mažai, kad galėčiau kategoriškai vertinti LR generalinio prokuroro kompetenciją bei atliekamą darbą. Kai kurie generalinės prokuratūros veiksmai viešoje informacinėje erdvėje sukėlė nemažai abejonių dėl jų tikslingumo, pakankamos kompetencijos ar net sąžiningumo. Tokiais atvejais atsakomybės dalį turėtų prisiimti ir pats institucijos vadovas. Jei jis asmeniškai ką nors padarė ne pagal LR įstatymus, Statutą ar tarnybinę etiką, tai tada asmeninė atsakomybė tampa konkreti.
Tai, kad p. D.Valys buvo pakviestas į aukštas pareigas iš periferijos dar nedaug ką reiškia, nes tai galėjo turėti ne tik trūkumų, bet ir privalumų. Tenka abejoti, ar dabartiniam generaliniam pakako valios ir ryžto optimaliai pozityviai vykdyti pribrendusią reformą. Susidaro net įspūdis, kad kai kuriuose veiksmuose galėjo būti pernelyg didelis poveikis iš šalies. Kai toks poveikis būna pozityvus - viskas gerai. O kai ne?
Tarpusavio valdžios institucijų kontrolė, manau, buvo nepakankama, kad užtikrintų procesų skaidrumą ir patikimumą. Manau, kad LR Seimas, kaip aukščiausia valdžios institucija, neturėjo teisės kratytis tokios būtinos kontrolės prievolės. Žinoma, nesikišant tiesiogiai į teismų darbą, jei "teisėjas ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo" (pagal konst. 109 str.)
Nežinau kas konkrečiai paruošė prokuratūros darbo ataskaitą. Ją pristatė generalinis prokuroras, tad jam ir tenka atsakomybė, jei ataskaitoje yra dirbtinai "pagrąžintų" statistinių duomenų. Visuomenės pasitikėjimo reitingai prokuratūrai yra gan žemi, o juk tai ta institucija, kurios galioje yra daug priemonių, kaip kompetentingai ir sąžiningai atlikti nelengvas pareigas. Tikrai nemanau, kad netinkančių prokurorų pareigoms yra daug. Tačiau nepastebėti keistų ar net abejotinų sprendimų visuomenė neturi teisės. Negali teisėsaugininkai dangstyti kontrabandos ir kitų nusikaltimų, nes tai labai kenkia demokratiją kuriančiai valstybei. Negali prokuroras bylos nagrinėjimo metu atlikti advokato funkcijas ar reikalauti neadekvačių bausmių nedidelius nusikaltimus padariusiems asmenims. Jei vieniems asmenims kaltinimai kartais būna "iš lubų", o konkrečias veikas padarę asmenys netgi netampa įtariamaisiais, tai tokie situacija visuomenės negali tenkinti. Teisėsaugininkai turi niekada nepamiršti, kad jie privalo tarnauti visuomenės daugumos, o ne atskirų klaninių grupių ar personalijų interesams.