Seime pateikti prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymai užtikrinti Viešųjų pirkimų tarnybos nepriklausomumą, viešinti viešuosius pirkimus, griežtinti atsakomybę už pažeidimus.
Už šalies vadovės teikiamas Viešųjų pirkimų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, 2 parlamentarai susilaikė. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo Ekonomikos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 19 diena.
Projektu siūloma atsisakyti Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumo Ūkio ministerijai ir taip užtikrinti jos savarankiškumą. Pagal pataisas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių penkeriems metams finansų ministro teikimu skirtų ir atleistų ministras pirmininkas. Be to, siekiant užtikrinti sisteminę ir efektyvesnę viešųjų pirkimų kontrolę, projektu patikslinamos kai kurios Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos ir teisės.
Teikiamais pakeitimais taip pat siūloma perkančiąsias organizacijas įpareigoti nedelsiant paviešinti visus pradedamus pirkimus, skelbti apie nustatytus laimėtojus, ketinamus sudaryti bei jau sudarytus sandorius. Išimtis numatoma tik mažos vertės pirkimams, o siūlomas viešinimo būdas – skelbimas perkančiosios organizacijos interneto svetainėje.
Projektu siekiama nustatyti, kad pasinaudoti įstatymo išimtimi dėl pirkimų vidaus sandoriais perkančioji organizacija galėtų tik su Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimu ir tik tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis.
Anot Prezidentūros, toks teisinis reguliavimas atitiktų Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką dėl vidaus sandorių išimties taikymo, leistų užtikrinti pirkimų efektyvumą, skaidrumą, konkurenciją tarp paslaugų teikėjų, vartotojų teisių apsaugą, kokybišką paslaugų teikimą mažiausiomis kainomis.
Pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti perkančiosios organizacijos, ketinančios vykdyti neskelbiamas derybas, pareigą apie tai informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą ir gauti jos sutikimą pasirinkti šį pirkimo būdą.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, ši naujovė Viešųjų pirkimų tarnybai leis neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo pagrįstumą įvertinti ne pirkimui pasibaigus, kaip yra šiuo metu, o dar prieš jį pradedant.
Manoma, kad tai sudarys realią galimybę užkirsti kelią piktnaudžiavimui įstatymo nuostatomis, sumažins neskaidrių viešųjų pirkimų ir perkančiosioms organizacijoms, o kartu – ir visai valstybei, žalingų sutarčių sudarymo riziką.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimais siūloma administracinės atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ribas išplėsti taip, kad atsakomybėn būtų galima patraukti tiek apskritai šio įstatymo reikalavimus ignoravusius, tiek ir netinkamai jį pritaikiusius asmenis.
Taip pat siūloma numatyti didesnes baudas šiuos pažeidimus padariusiems asmenims: nuo 500 iki 5000 litų, kai asmuo tokį pažeidimą padaro pirmą kartą, ir nuo 2500 iki 10 000 litų, kai padaromas pakartotinis pažeidimas.
Kaip teigė Seimo posėdyje pataisas pristačiusi prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė, imtis šių pataisų paskatino tiek kompetentingų institucijų praktikoje išaiškėję Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ydos, tiek ir siekis užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, o kartu ir racionalų bei tinkamą valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų panaudojimą.
