„Noriu pabrėžti, kad NSGK atlikęs darbą priėmė sprendimą absoliučia balsų dauguma ir aš čia noriu padėkoti ir opozicijai, mūsų frakcijos kolegoms, koalicijos partneriams, kurie, nepaisant to, kad pats tyrimas galbūt nebuvo labai malonus, sugebėjo patvirtinti išvadą komitete“, – pristatydamas išvadas kalbėjo V. Bakas.
Po svarstymo Seimas pritarė komiteto išvadoms. 94 parlamentarai balsavo už, 1 – prieš, 12 susilaikė. 15 val. Seimo nariai balsuos dėl išvadų priėmimo.
Nenori taikstytis su verslo įtaka
Jis akcentavo, kad komitetas savo tyrime nedubliavo teisėsaugos darbo ir vykdė grynai parlamentinį tyrimą. Parlamentaro teigimu, prielaidos pradėti tyrimą kilo pradėjus tyrimą dėl buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos energetikos atstovais.
„Mes privalėjome maksimaliai išsiakinti tuos galios centrus tiek Lietuvoje, kurie stabdė mūsų kelią į energetinę nepriklausomybę. Šiame tyrime mes tai atskleidėme. „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik dėl to, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus yra ne atsitiktinė, sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. Bakas.
Pristatydamas išvadas V. Bakas visų parlamentarams teigė, kad gera žinia, jog Seimas turi raktą problemą išspręsti, priimdamas politinius sprendimus, galinčius pažaboti politinę korupciją. Jis ragino parlamentarus eiti sprendimų keliu, o ne tyrimų keliu.
Kritika dėl tyrimo selektyvumo
Energetikos komisijos pirmininkas, valstietis Virgilijus Poderys V. Bako klausė, ar specialiosios tarnybos tikrai sprendžia, kam, kada ir kokią informaciją teikti. Kaip žinia, didžiąją dalį tyrimo medžiagos sudarė būtent Valstybės saugumo departamento suteikta medžiaga.
Į tai V. Bakas teigė, kad tyrimas buvo selektyvus dėl to, kad Seimas apibrėžė tyrimo ribas.
„Išsirinkome tuos, kurie didžiausią žalą padarė valstybę, komiteto nuomone, ir kurie dar ir dabar tebeaktualų. Mes svarstėme kviesti ir kitus asmenis, bet nėra prasmės šiandien tyrinėti visko ar to, kas neturi prasmės dabartiniam gyvenimui“, – sakė V. Bakas.
Tuo metu specialiosios tarnybos sprendimų priėmėjams teikia informaciją pagal specialiai suformuluotus uždavinius, teigė V. Bakas. Pats komitetas specialiosioms tarnyboms davė užklausas dėl pageidaujamos informacijos.
Siūlo išsivalyti nuo kenkėjiškų įmonių
Konservatorius Edmundas Pupinis teiravosi, ar nedera atidengti visų pavardžių, kurios slepiamos dalyje Valstybės saugumo departamento informacijos. Anot V. Bako, komitetas pateikė pakankamai informacijos, kad atidengtų, jog Rusijos geopolitiniai interesai įgyvendinami per šalies energetikos įmones.
„Jei mes su tuo sutinkame, turime sutarti, ką su tuo daryti, nes visada bus tai daroma. „Rosatom“ nėra suinteresuotas tokia mūsų valstybės ateitimi, kokią mes įsivaizduojame. Ką iš to daryti? Mes turime išvalyti mūsų strateginius sektorius nuo įmonių ir grupių, kurios nenori, kad mūsų šalis būtų sėkmingesnė. Tą ir siūlome“, – kalbėjo V. Bakas.
Piktinasi VSD darbu
Diskusijoje Seime Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad tyrimą atlikęs NSGK visai nesidomėjo, ar saugumo pateikta informacija surinkta teisėtai. Primename, kad nemaža dalis VSD pateiktos informacijos yra apie tai, kad koncernas „MG Baltic“ 2006 m. įkūrė Liberalų sąjūdį ir bandė per partijos narius daryti įtaką politiniams procesams.
„Man apmaudu, kad NSGK jokiu būdu nekvestionavo, ar VSD surinkti pokalbiai, išklotinės, pasiklausymai yra teisėta. Jei NSGK pasigilintų, turėtų padaryti išvadą, kad, jeigu tai neteisėtai surinkta medžiaga, toks VSD yra grėsmė valstybei. Tačiau to NSGK visai neanalizavo“, – piktinosi E. Gentvilas.
Nori susigrąžinti prarastus pinigus
Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).
Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.
NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.
Pildysime
Stebėkite tiesioginė transliaciją.
