Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, o paskutinis balsavimas numatytas kitame posėdyje.
Jos numato, kad nuolaida būtų taikoma pieno ar grūdų, žemės ūkio produktų, skirtų tolesnei maisto produktų gamybai, pašarų gamintojų veiklai ir produkcijos pardavimui naudojamoms transporto priemonėms.
Be to, lengvata būtų taikoma elektra, vandeniliu ar biometanu varomiems krovininiams automobiliams bei autobusams.
Seimas linkęs leisti iki 50 proc. kelių rinkliavos nuolaidą žemės ūkio ir ekologiškam transportui
Kai kurie parlamentarai aiškino, kad tokia nuolaida yra per maža. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika sakė, kad šalies vežėjams, įskaitant ūkininkus ar prekių vežėjus, tai bus didelė našta, tuo metu tranzitu per Lietuvą važiuojantis sunkusis transportas palieka tik teršalus, o jo pelnas ir pajamos lieka Lenkijoje.
„Tai yra tikrai labai svarbus signalas, nes kainos yra gana ženkliai besiskiriančios, o rinka, kurioje konkuruojama, yra ta pati ir mūsų vežėjams arba kalbant net tik apie ūkininkus, bet ir prekių, paslaugų vežėjus, tai yra tikrai didelė našta. Norėtųsi, kad bent jau surastume įrankių ateityje šiek tiek tą kainą amortizuoti, nes kitu atveju tikrai bus nepakeliama konkurencija“, – teigė parlamentaras.
„Valstiečio“ Valiaus Ąžuolo teigimu, taip būtų pažeidžiamas pernykštis žemdirbių ir valdžios susitarimas, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai galės pigiau važiuoti šalies keliais.
Pasak jo, 2025 metais su žemdirbiais, planuojančiais įsigyti arba jau turinčiais netaršų transportą, buvo sutarta, kad jiems bus taikoma 50 proc. nuolaida važiuoti keliais ir šią nuostatą žadėta perkelti įstatymą.
„Įstatyme Vyriausybė nori sau pasilikti labai plačias galimybes – taikyti nuo pusės iki vieno daugiklį. Ką reiškia vienas? Kad jokios nuolaidos Vyriausybė galės visiškai netaikyti ir šis susitarimas metamas į šiukšlių dėžę“, – sakė V. Ąžuolas.
Pasak parlamentaro, jis su dar dviem Kaimo reikalų komiteto nariais įregistravo pataisą, kuria siūlo taikyti 0,4–0,6 daugiklį.
„Vadinasi, galėtų Vyriausybė pritaikyti 60 proc. nuolaidą, arba 40 proc., arba 50 proc.“, – tvirtino jis.
