Tokios situacijos dažnai prasideda nuo, atrodytų, smulkių detalių. Nesureagavus bauda gali virsti gerokai didesne suma.
Taigi, kada baudos pasiekia antstolius ir kokie pokyčiai laukia nuo liepos 1-osios?
Kada informacija apie baudą nepasiekia
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento vadovė Džiuginta Balčiūnienė aiškina, kad pranešimai iš VMI gyventojų nepasiekia tada, kai inspekcija neturi arba turi netikslius jų kontaktinius duomenis. Tai gali būti el. pašto adresas, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas.
„Gyventojams rekomenduojame reguliariai peržiūrėti ir prireikus atnaujinti savo kontaktinius duomenis „Mano VMI“ interneto svetainėje“, – sako specialistė.
Anot jos, praktikoje pasitaiko atvejų, kai VMI siunčiami laiškai gyventojų nepasiekia, nes, pavyzdžiui, jie nurodo nebenaudojamą el. pašto adresą, kito asmens ar įmonės el. paštą.
„Jei asmuo nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojas, pranešimas apie skolą yra siunčiamas klasikiniu paštu, pagal gyventojo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą“, – komentuoja D. Balčiūnienė.
Kas nutinka, kai bauda nesumokama
Asmuo, kuriam priskirta administracinė bauda, privalo ją sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą nuo išsiuntimo ar išdavimo dienos.
„Tokiu atveju, kai asmuo apskundžia nutarimą skirti baudą, tačiau sulaukus nutarties, kuria skundas nepatenkintas, baudą sumokėti reikia ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos“, – priduria VMI atstovė.
Jos teigimu, jei gyventojas per nustatytus terminus baudos nesumoka ir nesikreipia dėl jos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis, VMI privalo, ne vėliau kaip per pusmetį nuo baudos sumokėjimo termino pabaigos, perduoti baudos išieškojimą vykdyti antstoliams.
„Šiuo metu, iki liepos 1 d. pokyčių, VMI pati neturi teisės išieškoti baudų iš sąskaitose esančių lėšų – tai atlieka antstoliai“, – aiškina D. Balčiūnienė.
Kokie pokyčiai laukia
Nuo šių metų liepos 1 d. keisis skolų išieškojimo tvarka – VMI galės išieškoti skolas iš sąskaitų tais atvejais, kai skolininkas neturės kitų skolų pas antstolius.
Pasak VMI atstovės, jei gyventojas ar įmonė jau turės skolų, kurias administruoja antstoliai, naujos skolos taip pat bus perduodamos jiems, VMI tuomet nevykdys išieškojimo iš sąskaitų.
Dėl to specialistė pataria gyventojams ir verslams jau dabar peržiūrėti savo turimus įsipareigojimus ir, jei yra skolų pas antstolius, jas padengti kuo anksčiau.
„Tai padės paprasčiau valdyti savo finansus ateityje ir išvengti papildomų išlaidų“, – sako D. Balčiūnienė.
Be mokesčių ir administracinių baudų, VMI taip pat administruos ir ekonomines pinigines sankcijas, procesines baudas, teismų priteistas sumas, kitas nemokestines pareigas valstybei.
Gyventojams šis sprendimas reikš mažesnes išieškojimo išlaidas (dažniausiai nereikės antstolių vykdymo mokesčių), paprastesnį elektroninį apmokėjimą, greitesnį informavimą, mažiau biurokratijos. Taip pat mokesčiai ir baudos bus matomi vienoje vietoje – „Mano VMI“ interneto svetainėje.
„Nuo liepos 1 d. pradės veikti vienas langelis visiems mokėjimams valstybei. Tai reikš, kad VMI taps pagrindine institucija, atsakinga už mokėjimų valstybei administravimą. Apie paskirtą baudą, sankciją gyventoją pirmiausia informuoja ir toliau informuos ją skyrusi institucija, o susijusi informacija bus pateikiama „Mano VMI“ interneto svetainėje“, – pažymi VMI atstovė.
Pasakė, kada baudos pasiekia antstolius
„Klausimai, susiję su baudų ar kitų mokestinių prievolių skyrimu, asmenų informavimu apie priimtus sprendimus, pranešimų įteikimo tvarka ar galimais informavimo trūkumais, priklauso atitinkamų sprendimus priimančių institucijų kompetencijai“, – pasakoja Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.
Antstoliai pradeda vykdyti skolos išieškojimą tik gavę vykdomąjį dokumentą ir tik po to, kai yra pasibaigę įstatymuose nustatyti terminai, susiję su sprendimo priėmimu, jo įteikimu ir apskundimo terminais, aiškina specialistė.
Anot jos, antstolių funkcija yra vykdyti įsiteisėjusius ir vykdytinus sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.
„Antstoliai nevertina, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie baudą ar skolą, ir neturi įgaliojimų peržiūrėti institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ar informavimo procedūrų“, – dalijasi Antstolių rūmų atstovė.
Jos teigimu, jeigu asmuo mano, kad apie jam paskirtą baudą ar susidariusią skolą nebuvo tinkamai informuotas, jis turėtų kreiptis į sprendimą priėmusią instituciją ir aiškintis konkrečias aplinkybes bei galimas teisinės gynybos priemones.
Klausimai dėl pačios skolos ar baudos pagrįstumo sprendžiami ne vykdymo procese, o komunikuojant su sprendimą priėmusia institucija.
„Praktika rodo, kad dauguma atvejų, kai žmonės teigia nežinoję apie baudą ar skolą, yra susiję ne su informacijos neišsiuntimu, o su tuo, kad pranešimai lieka nepastebėti elektroninėse sistemose“, – pažymi D. Petkauskaitė.
Dėl to gyventojams rekomenduojama reguliariai tikrinti oficialius elektroninius kanalus ir užtikrinti, kad jų kontaktiniai duomenys valstybės institucijose būtų aktualūs.
Įspėja apie melagingus pranešimus
Neretai gyventojai gauna ir melagingus pranešimus, esą VMI jiems siunčia žinią apie gautą pranešimą. VMI atstovė sako, kad, jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, jog svetainė ar laiškas yra iš sukčių, svarbu nespausti jokių nuorodų, nevesti asmens duomenų, neatidarinėti ir neparsisiųsti jokių failų.
„Gavus tokį įtartiną laišką ar žinutę, reikėtų patiems savarankiškai prisijungti prie oficialių VMI savitarnos sistemų, atidžiai įvertinti, ar VMI svetainės adresas teisingas“, – aiškina D. Balčiūnienė.
Anot jos, suabejojus tikrumu, klientai visada gali parašyti VMI specialiojoje skiltyje „Gavau įtartiną pranešimą iš VMI“ arba savarankiškai kreiptis į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, užpildžius pranešimo formą.
