Už Civilinės sąjungos įstatymą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49, 6 parlamentarai susilaikė.
„Noriu iš karto akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui nesusituokus. Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto ir labai prašau jūsų šitą konsensusą įvertinti teigiamai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo projektą pristatanti konservatorė Jurgita Sejonienė.
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusias žinutes, politikė pabrėžė, kad vienalyčių santuokų įteisinimas nėra ir nebuvo siūlomo projekto tikslas.
„Šiuo įstatymo projektu tiesiog pripažįstame, kad faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl valstybė turi pareigą juos sureguliuoti“, – sakė J. Sejonienė.
„Civilinės sąjungos įstatymas yra ne tik dalies visuomenės lūkestis, bet ir ilgai besitęsianti valstybės skola nesusituokusiems asmenims. Dar 2000 metais patvirtinus Civilinį kodeksą buvo numatytos normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Tačiau partnerystės registravimo tvarką reglamentuojantis įstatymo projektas nepriimtas iki šiol“, – akcentavo J. Sejonienė.
Paklausta apie šio įstatymo reikalingumą, J. Sejonienė kalbėjo ir apie savo asmeninius išgyvenimus.
„Klausimas, kam toks [įstatymas] reikalingas? Aš savo artimoje aplinkoje turiu ne vieną heteroseksualią porą, kuri ilgus metus gyvena kartu, santuokos nesirinko dėl įvairių priežasčių, kartu turi turtinių įsipareigojimų, turi vaikų. Manau, kad jiems tai būtų puiki alternatyva ir paskatintų įteisinti savo santykius.
Taip pat turiu labai skaudžios patirties su homoseksualiais žmonėmis. Mano labai artimas žmogus, šiandien jo nebėra su mumis, jis nusižudė prieš 11 metų. Manau, kad jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis būtų man tikrai dėkingas. Ir tokių žmonių yra tikrai ne vienas. Niekaip nesutinku su nuostata, kad demokratinėje valstybėje, XXI amžiuje mes galime kalbėti: „leiskime jam būti, tiesiog leiskime jam būti.“ Tikrai ne demokratinės valstybės nuostatos ir principai“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Šiuos jos žodžius dalis parlamentarų palydėjo plojimais.
Valstiečių atstovas Algimantas Dumbrava į J. Sejonienę kreipėsi kaip į krikščionę.
„Šiai dienai vienalyčių asmenų santykiai, ar civilinė sąjunga, ar šeima, ar partnerystės, tai yra skaitoma nuodėmė“, – teigė A. Dumbrava.
„Esu ne tik krikščionė, esu praktikuojanti katalikė. Ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo“, – teigė J. Sejonienė.
Valstietė Asta Kubilienė nusistebėjo, kad įstatymo projektą teikia partijos, kurios pavadinime yra žodis „krikščionių“, atstovė. Politikė stebėjosi ir tuo, kad įstatymo teikėja yra savo praktikuojančia katalike įvardijanti Jurgita Sejonienė. Konservatorė replikavo, kad apie LGBT porų santykių įteisinimą palankiai yra atsiliepęs ir popiežius Pranciškus.
Darbietis Viktoras Fiodorovas teigė, kad Civilinės sąjungos įstatymas atitinka lietuvių liaudies posakį „ta pati panelė, tik kita suknelė“. Pasak jo, projektas yra labai panašus atmestam Partnerystės įstatymui.
„Tas pats Raskevičius, tik ponios Jurgitos asmenyje. Tai yra dūmų uždanga“, – teigė darbietis.
„Aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad aš esu persirengęs Tomas Vytautas Raskevičius? Nes aš palaikiau ir ankstesnį projektą“, – juokėsi J. Sejonienė.
Už įstatymą pasisakantis Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad šio projekto kritikai, nenorėdami suteikti daugiau teisių homoseksualioms poroms, nenori spręsti visų, kam šis sprendimas būtų reikalingas, gyventojų problemų.
„Net ir heteroseksualių porų problemos nebus sprendžiamos, jei nepriimsime šio kompromisinio įstatymo“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Prieš įstatymą pasisakantis Aidas Gedvilas teigė, kad projekt autoriams sunku suprasti ir tautos, ir pačios LGBT bendruomenės užuominas.
„Jūs puikiai suprantate, kad Seimas jau tarė žodį dėl faktinių homoseksualių asmenų santykių įteisinimo. Analogiškas Partnerystės įstatymas jau buvo atmestas. <...> Jums buvo pademonstruota, kad šio įstatymo nereikia, o jo pavadinimo pakeitimas esmės nekeičia.
Visuomenės nuomonės apklausos aiškiai parodo, kad iniciatyva pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis“, – kalbėjo A. Gedvilas.
Jis teigė, kad ir nemaža dalis LGBT bendruomenės nepritaria šiam įstatymui, tad jis yra visiškai nereikalingas.
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą. Partnerystės įteisinimui besipriešinantys politikai sukritikavo ir šią naują versiją.
Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
TV3 ŽINIOS. SAUDARGO „ARTIMO RYŠIO“ SĄVOKAI – ČMILYTĖ-NIELSEN KIRTIS: „NEMATAU PRASMĖS TOLIAU TĘSTI FILOLOGINIUS IEŠKOJIMUS“:
Kieno valią vykdo dauguma? Tikrai ne rinkėjų.
Ar gali žmogus vadinti save kataliku /krikščioniu /konservatorium ir atiduoti vaikus auginti gėjų šeimoms !?
Konservatoriai šeimą griauna sparčiau už komunistus !
