Kvailiai Jus. Niekas to darzelio neuzdaro, o tik pernesa i kita vieta.
Ismokit pagaliau toleruoti kitas tautas, ir klausikit gerai zinias,jeigu jau apkurtote, o ne begit apsipirkineti i Lenkija kaip kokie bomzai. o po to varot. Jeigu ne LENKAI tai jus pogonys is bado mirtumete

linoleumai ir kitos problemos nublanksta,darzeliu stogai siferiniai!

Ar verta del geru kaimyniniu santykiu leisti kaimynui uzpilti tau ant galvos?
Gal ir ne, bet tai vyksta. Kam mums tokia valdzia, jei ji nesugeba uztikrinti lietuviams galimybes mokytis lietuviskai Vilnijoje? Ar cia dovana lenku sovinistams?

Šis straipsnis turi būti vedamasis, kadangi problema išties siaubinga, mus nutautina ir naikina mūsų valstybėje, tai tiesiog neįtikėtina

viską teisingai surašei. Pagarba. Tik apie "išeivius iš Kaukazo"... Ne rusai kartais?

Tie psekai visai jau isisiautejo... Lietuviskus darzelius uzdarineti pradeda.

Iš kinkų drebėjimo

V.Kudirka

Kiek galima terliotis su tomis Vilnijos savivaldybėmis. Reikia vieną kartą įvesti tiesioginį valdymą.

von lenkus psekus slektas is cia. nuo kada lietuvis savo zemej engiamas, o ateivis penimas? iskrype metodai, spirt lauk tuos valdininkus, kuriu nagai i lenkija, ne lietuivai tarnauja jie..

Tolerancija ar mazochizmas?
..


Stebiuosi, kaip Lietuvoje intensyviai ir greitai formuojama tolerantiška visuomenė. Bet ko čia stebėtis, Europa taip gausiai ir įvairiai finansuoja šį mūsų bendruomeninės sąmonės perstatymą (transformaciją), kad nejučiom susimąstai kas čia dedasi? Ar tokios pastangos kuria ir statydina mūsų visuomenė, ar ją naikina ir dezorganizuoja?

Panagrinėkime kartu, kas gi yra ta „tolerancija“ ir ar tikrai „tolerancijos“ įdiegimas (kaip neabejotinai sveikintinos ir naudingos sąmonės būsenos) vyksta Lietuvoje?:

Tolerancija (lot. tolerantia) - terminas, reiškiantis pakantumą priešingai nuomonei, požiūriui, elgesiui. Raktinis žodis šio termino tiksliam supratimui yra PAKANTUMAS. Nemaišykite, ne nusižeminimas, ne pataikavimas, ne prisitaikymas, ne nuolaidžiavimas, ne integracija, bet būtent PAKANTUMAS. Žodis pakantumas yra nuo žodžio kentėti, pakęsti. Tai suprantama tik tokiu būdu – „Man nemalonu, nepriimtina, atgrasu, bet aš tai pakenčiu dėl šventos ramybės visuomenėje“.

Geriausias bet kokios filosofijos patikrinimo būdas yra senas kaip pasaulis ir jis skamba taip – medį iš vaisių pažinsi. Geras medis neša gerus vaisius, blogas blogus. Aš asmeniškai manau, kad Lietuvoje statoma ne tolerantiška visuomenė, bet agresyviai diegiamas visuomeninis mazochizmas, pridengiant jį gražia sąvoka – tolerancija (Mazochizmas – asmens polinkis į lytinį arba psichologinį pasitenkinimą dėl kito asmens (ar situacijos) jam suteikiamo skausmo ar pažeminimo, bei tokio pobūdžio pasitenkinimą suteikianti veikla.)
Kodėl aš taip teigiu? Vien tik žvelgdamas į tai, kas dedasi aplinkui, nejučiomis susidaro įspūdis, kad į mus spjaudo, valosi kojas, naudojasi kaip prostitutėmis savo įnoriams tenkinti ir į visa tai mes reaguojame taip kaip mus išmokė, o būtent pseudotolerantiškai (mazochistiškai).

Spręskite patys:

Kaip jūs pavadintumėte, tolerancija ar visuomeniniu mazochizmu tokią padėtį kai mūsų valstybėje, sostinės apylinkėse, „tautinė mažuma“ – lenkai, uždarinėja lietuvių kalba dėstomas mokyklas, atiminėja iš jų pinigus ir perskirsto lenkiškoms mokykloms? Kaip jūs pavadintumėte, tolerancija ar visuomeniniu mazochizmu, kai valstybinės institucijos leidžia, kad mūsų teritorijoje veiktų ir didelę įtaką turėtų partija, savo oficialiame logotipe vaizduojanti pakeltą Lenkijos vėliavą ir nuleista Lietuvos vėliava? Kas tai, tolerancija ar visuomeninis mazochizmas, kai atvirai savo ištikimybę kitai valstybei deklaruojantys asmenys, pastoviai dergiantys savo gimtinę, būtų turėję oficialią galimybę būti išrinktiems į parlamentą? Kas tai, tolerancija ar visuomeninis mazochizmas, kai atvažiavę visokie klounai su virbulėmis, sumuša mūsų piliečius, o mes tik „tolerantiškai“ (mazochistiškai) stebim ir bijom pasirodyti „netolerantiškais“? Kas tai, tolerancija ar visuomeninis mazochizmas, kai visokie užsieniečiai, beveik atvirai finansuoja tuntą pseudovisuomeninių organizacijų dirbančių pseudotolerancijos (visuomeninio mazochizmo) įdiegimo srityje, o mūsų teisėsauga net nepasidomi kam tai daroma ir kokios viso to bus pasekmės mūsų bendruomenei ir mūsų vaikų ateičiai? Kas tai, tolerancija ar visuomeninis mazochizmas, kai mūsų valstybės teisėsauga su keistu entuziazmu puola tuos, kas neturėdami jokių blogų kėslų, interneto komentaruose išsako savo asmeninė nuomonę dėl pseudotolerancijos įsigalėjimo? Kas tai, tolerancija ar visuomeninis mazochizmas, kai vienos didelės ir galingos šalies interesus įgyvendinantis, toje šalyje nusenęs pensininkas, neaiškių manipuliacijų su tapkėmis pagalbą tapęs mūsų valstybės vadovu, atvirai bičiuliaujasi su žudiku diktatoriumi iš Kaukazo kalnyno, tokiu būdu tiesiog stumdamas mus į konfliktą galintį baigtis ginkluota katastrofa, tiesiogiai paliesiančia mus ir mūsų vaikus.



p.s. Kaimynystėje gyveno vienas labai paikas jaunuolis. Kai tėvai mirė, jis būdamas labai tolerantiškas, išsilavinęs ir patiklus, pradėjo klausytis draugų patarimų. Jie jam patarė įsileisti gyventi į namus pasiturinčius atvykėlius iš Kaukazo kalnyno. Viskas atrodė labai gražiai, atklydėliai pasižadėjo apmokėti komunalinius mokesčius ir dar pridėti degtinei. Tolerantiškasis jaunuolis neklausė „senamadiškų“, neišsilavinusių, netolerantiškų kaimynų perspėjimų, kad tai gali blogai baigtis. Po kiek laiko kalniečiai pasiūlė tapti vieno jų „labai pelningo“ biznio dalininku. Jie jam sakė, kad jam tereiks „formaliai“ pabūti laiduotoju jų paskoloje (jie sakė, kad čia tik dėl banke nustatytos tvarkos), net nereikės jokių savų pinigų įdėti ar ko nors užstatyti. Turbūt supratote, kad dabar tame bute jaunuolio jau nėra, jis renka išėdas iš konteinerių. Blogiausia, kad mes kaip tauta elgiamės būtent taip kaip šitas jaunuolis. Vaikomės gausiai reklamuojamas „nemokamų“ Europos pinigų iliuzijas, nors žinome senolių patarlę, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Auginame veltėdžių ir ubagų kartą, pridengdami tai socialinio teisingumo pavadinimu. Beatodairiškai pasitikime užsieniečiais, vienu žodžiu, elgiamės kaip vaikai neturintys tėvų galinčių jiems patarti kas yra gerai, o kas atves tiesiai prie išėdų konteinerio.