Laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau nei 17 metų patirtį sukaupęs specialistas paaiškino, kodėl ši trauma vadinama gyvenimą keičiančia, kiek trunka reabilitacija ir kodėl po jos sugrįžti į ankstesnę formą pavyksta ne visiems.
P. Mikučionis yra dirbęs su Kauno „Žalgiriu“, Lietuvos vyrų krepšinio rinktine bei daugybe žinomų sportininkų. Tarp jų – ir Arvydas Sabonis.
„Esu pirmas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas. Anksčiau buvo tik gydytojas ir masažuotojas“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie tokią kelio traumą, specialistas pabrėžė, kad tai – neeilinis sužeidimas. Pasak jo, priekinis kryžminis raištis yra viena svarbiausių kelio struktūrų.
„Tai yra struktūra, kuri atsakinga už kelio sąnario priekinį ir šoninį stabilumą. Be priekinio kryžminio raiščio jūs jaučiate kelio nestabilumo jausmą“, – aiškino specialistas.
Kaip pasakojo ekspertas, traumą dažniausiai lydi itin stiprus skausmas ir garsas, kurį pacientai prisimena labai aiškiai.
„Dažnai žmogus jau iš karto supranta, kad jam įvyko kažkas labai blogo ir galvoja apie kojos lūžimą, dėl to, kad traumą lydi trakštelėjimo garsas“, – pasakojo P. Mikučionis.
Anot jo, kryžminio raiščio plyšimas dažnai nutinka sportininkams, tačiau nuo jo nėra apsaugoti ir kiti.
„Tokia trauma gali įvykti lipant laiptais žemyn, paslydus, pastačius koją taip, kad nuplyštų kryžminis raištis. Tai gali būti visiškai ne sportininko trauma“, – sakė jis.
Vis dėlto didžiausia rizika kyla aktyviai sportuojantiems žmonėms. Specialistas prisiminė ir garsius Lietuvos krepšininkus, kuriems teko išgyventi šią traumą.
„Jonas Mačiulis, Rimantas Kaukėnas, Darjušas Lavrinovičius – labai daug sportininkų yra patyrę šitą traumą“, – vardijo kineziterapeutas.
Nors dažnai minima, kad po kryžminių raiščių operacijos į sportą galima grįžti po šešių mėnesių, P. Mikučionis sako, kad realybėje procesas gerokai ilgesnis.
„Mes turime tokį protokolą – šeši mėnesiai, bet aš sakyčiau, kad tai yra iki 12 mėnesių trunkanti reabilitacija“, – teigė jis.
Specialisto teigimu, vien operacijos neužtenka – itin svarbus visas gijimo procesas, fizinis pasiruošimas ir psichologinė būsena.
„Labai sudėtinga dar yra psichologiškai. Turi priprasti prie fizinio krūvio, nebijoti vėl gauti kontakto“, – sakė P. Mikučionis.
Daugiau patarimų šia tema sužinokite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos „YouTube“ kanale.



