Dabar jau žinome, kad Sigitas Gaidjurgis dirbo ranka rankon su Alvydu Juodriu-Benu. O štai jei pavartytumėte 1997–2000 metų laikraščius, tai ten rastumėte straipsnių, kuriuose rašoma, kad A. Juodris buvo samdomas žudikas ir mėgo veikti vienas.
Įdavė dėl moters
S. Gaidjurgis A. Juodrį į uostamiestį pasikvietė 1997 metais iš Šiaulių. Pažinojusieji abu banditus sako, kad jiedu tapo geriausiais draugais ir tarsi papildė vienas kitą. S. Gaidjurgis buvo karštakošis – jei tik kas nepatikdavo, tuoj užsiplieksdavo lyg degtukas. A. Juodris buvo tiesiog jo priešingybė – šaltakraujis, kruopštus, viską darydavo gerai apsvarstęs. Užtat jau nagrinėjant S. Gaidjurgio bylą nepavyko rasti daugybės nužudytųjų kūnų. Liudininkai pasakoja, kaip A. Juodris su S. Gaidjurgiu nušovė ne vieną saviškį, o štai jų lavonų niekas neranda iki šiol.
Dabar tik galima spėlioti, kiek šis nusikaltėlių tandemas būtų išžudęs žmonių, vis dėlto vieną dieną jųdviejų draugystė žlugo. Ją išardė moteris – S. Gaidjurgis įsimylėjo gražuolę Beno žmoną Juditą...
Beje, tai buvo antroji A. Juodrio žmona. Jo pirmoji žmona pasikorė, kai šeima dar gyveno Šiauliuose. Iš pirmosios santuokos liko sūnus, tėvo pakrikštytas Beno vardu. Pagal sūnaus vardą A. Juodris pasirinko ir slapyvardį.
Taigi S. Gaidjurgis su Judita savo santykius ypač slėpė, bet žinojo, kad ta paslaptis vis tiek greitai taps vieša. O tada A. Juodrio reakcija galėjo būti neprognozuojama. Tokia situacija tęstis be galo negalėjo...
Klaipėdos nusikalstamo pasaulio atstovai tarp savęs kalbėjosi, jog kaip tik dėl Juditos S. Gaidjurgis bus šnipštelėjęs policijai, kur ir kada lankosi jau pusantrų metų ieškomas A. Juodris.
Prisidengė žmona ir dukra
Prie vieno Budelkiemio gatvės namo policininkai surengė pasalą. Joje A. Juodrio pralaukė apie porą savaičių. Buvo net pradėta abejoti, ar A. Juodris iš viso pasirodys – gal jis tą pasalą pastebėjo? Gal kas nors jį įspėjo? Pagaliau kriminalistai žinojo, kad A. Juodrį jie galėję ir pražiopsoti, nes jis garsėjo gabumais savo išvaizdą keisti perukais ir grimu. Policija turėjo A. Juodrio nuotrauką, bet buvo girdėję gandų, kad jis pasidaręs plastinę operaciją ir pasikeitęs savo išvaizdą.
Ir štai vieną dieną – 1998 metų rugpjūčio 28-ąją – prie namo privažiavo automobilis BMW. Iš jo išlipo būtent A. Juodris ir nuėjo į butą, kuriame buvo jo žmona su dukterimi...
Dabar neaišku, ar pasaloje laukiantys pareigūnai nespėjo jo sulaikyti laiptinėje, ar tyčia įleido į butą, bet tai buvo klaida. Vos tik policininkai paspaudė buto durų skambutį, iš vidaus pasigirdo šūviai. Netrukus „Aro“ pareigūnai išlaužė duris. Juos pasitiko šūvių pliūpsniai, o policininkai atsišaudyti negalėjo, nes A. Juodris buvo prisidengęs žmona bei dukterimi. Arčiausiai buvusiam „Aro“ pareigūnui dvi kulkos pataikė į neperšaunamos liemenės dengiamą krūtinę, o viena – į koją.
Nusišovė paskutine kulka
Netrukus A. Juodris, tempdamas savo moteris, pasislėpė kitame kambaryje. Dar po kurio laiko pokštelėjo šūvis, ir iš kambario išėjusi mergaitė pasakė, kad tėtis gulįs kraujo klane...
Kadangi A. Juodrio kūnas gulėjo kniūbsčias, o rankos buvo pakištos po savimi, įtarta, kad prieš mirtį nusikaltėlis galėjo užsiminuoti. Todėl teko evakuoti namo gyventojus ir laukti išminuotojų.
Tik po 6 valandų paaiškėjo, kad jokių sprogmenų nėra. Prie lavono rastas pistoletas „Glock“. Jo dėtuvė, užtaisoma 15 šovinių, buvo tuščia. Paskutinę kulką A. Juodris, kaip ir buvo žadėjęs draugams, pasiliko sau.
Apieškojus A. Juodrio namus buvo rastas galingas pistoletas-kulkosvaidis „Agram 2000“ su duslintuvu, taip pat pistoletas, daug šovinių. Be to, rasta daug dokumentų įvairiomis pavardėmis, dirbtinių ūsų, perukų, šiek tiek narkotikų. A. Juodrio striukė irgi buvo neeilinė – po jos pamušalu buvo įsiūta neperšaunama liemenė.
A. Juodris nemėgo fotografuotis – išlikusi tik ši nuotraukėlė (Redakcijos archyvo nuotr.)
Ginklų arsenalai
A. Juodris-Benas yra nušovęs ne vieną dešimtį žmonių ir į Lietuvą atgabenęs didelį ginklų arsenalą. Tai, ką „Aro“ pareigūnai rado jo namuose, buvo tik menka dalis.
Po kurio laiko Valstybės saugumo departamento Šiaulių apygardos skyriaus pareigūnai Šiaulių rajone prie Sutkūnų gyvenvietės atkasė slėptuvę, kurioje buvo 6 rusiški reaktyviniai sviediniai ir 11 jų paleidimo mechanizmų, 2 kilogramai trotilo, 5 kilogramai už trotilą galingesnio sprogmens heksogeno, keli detonatoriai, šimtai šovinių. Visi šie ginklai bei sprogmenys buvo supakuoti į storo polietileno maišus ir gerai išsilaikę.
Šiuos sprogmenis bei šaudmenis į Šiaulius buvo atvežęs A. Juodris-Benas, o tą arsenalą buvo įsigijusi viena iš Šiaulių gaujų ir užkasusi „juodai dienai“. Beje, iš A. Juodrio tada sprogmenis bei ginklus pirkęs ir užkasęs nusikaltėlis po kiek laiko dingo be žinios.
Dar stambesnį ginklų arsenalą, A. Juodriui dar esant gyvam, rado Šiaulių kriminalistai – miške prie Bubių kaimo. Ten buvo atkasta net ketvirtis tonos trotilo bei jūros mišinio. Nuo tada ir prasidėjo intensyvios A. Juodrio paieškos, kurios baigėsi jo nusišovimu.
Išdavė rusų kariškiai
O Šiaulių kriminalistai iki A. Juodrio prisikasė tada, kai Kaliningrade buvo sulaikyti du Rusijos kariuomenės praporščikai. Iškrėtus jųdviejų namus, rasta daugybė ginklų ir sprogmenų. Abu praporščikai prisipažino visa tai pavogę iš Rusijos armijos sandėlių ir pasakė, kad ginklus ir sprogmenis pardavinėdavo tokiam lietuviui Benui. Pavojingos prekės per sieną būdavo išvežamos lengvųjų automobilių bagažinėse, neveikiančios dujų įrangos balionuose. Ginklus ir sprogmenis veždavo tiedu kariškiai, o kartais į Kaliningradą atvažiuodavo ir pats Benas. Jei ginklus veždavo praporščikai, Benas juos pasitikdavo Šiauliuose arba Klaipėdoje.
Ginklų tiekėjai įsidėmėjo, jog A. Juodris iš jųdviejų pirktus ginklus bei sprogmenis iškraudavo nuomojamuose garažuose. Kaliningradiečiai prisipažino pardavę net 32 „Muchos“ granatsvaidžius.
Abu praporščikai buvo nuteisti, o A. Juodrio imta ieškoti. Kuo tai baigėsi, jau žinome.
Šovė į galvą
Manoma, kad A. Juodris-Benas nušovė ir šiaulietį Vytautą Žąsiną. Šis 1998 metų liepos 31 dieną buvo rastas negyvas savo automobilyje.
Šiaulių kriminalistai buvo nustatę, kad V. Žąsinas, nors ir nebuvo glaudžiai susijęs su nusikalstamu pasauliu, susitikinėjo su A. Juodriu. Policija pabandė V. Žąsiną užverbuoti, kad tas padėtų įvilioti Beną į spąstus.
V. Žąsinas davė žinią Benui, jog reikia pasikalbėti. Jiedu nutarė susitikti netoli Bazilionių (Šiaulių r.). Į susitikimą atvažiavo savo automobiliais.
Spėjama, kad V. Žąsinas greičiausiai išsipasakojo, kad ONTT pareigūnai jį buvo suėmę dviem paroms ir domėjęsi, kaip surasti A. Juodrį... Niekuo nepasitikintis A. Juodris iššovė savo draugui į galvą ir dingo.
Paskutinis užsakymas
Įtariama, kad prieš mirtį, 1998-ųjų rugpjūčio 16-ąją, A. Juodris-Benas Šiauliuose spėjo įvykdyti dar vieną užsakymą – nušovė Jevgenijų Pavliščevą. Nuvykę į įvykio vietą kriminalistikos ekspertai įsitikino, jog tai klasikinė užsakyta žmogžudystė.
Paslaptingai praturtėjęs J. Pavliščevas buvo įsigijęs didelį nuosavą namą Šiaulių pakraštyje, nuošalioje Aido gatvelėje. Šį namą juosė aklina mūrinė 3 metrų aukščio tvora su masyviais plieniniais vartais. Kiemą saugojo nuolat palaidas piktas kovinės veislės šuo, apie kurį praeiviai buvo perspėjami užrašu ant tvoros. Namo savininkas vartų bet kam neatverdavo – juose buvo įsirengęs pasikalbėjimo įrenginį su vaizdo stebėjimo kamera.
Žudikas prie vartų atėjo sekmadienį, apie dešimtą ryto. J. Pavliščevas jį pamatė per vaizdo kamerą ir tikriausiai pažino, todėl pats pravėrė vartus, o šunį paliko uždarytą voljere. Taigi užpuolimo J. Pavliščevas tikrai nesitikėjo. O atėjūnas į kiemą net ir neužėjo – tiesiog tarpuvartėje išsitraukė pistoletą ir iš žingsnio atstumo 3 kartus šovė į J. Pavliščevą. Kai tas nugriuvo, žudikas paleido į galvą kontrolinį šūvį. Šaudyta iš pistoleto be duslintuvo – kaimynai dar girdėjo šūvius ir matė, kaip kažkoks vyras sparčiu žingsniu nuo vartelių nuėjo į gatvės galą, kur už kampo jo laukė automobilis.
Kriminalistai iškėlė versiją, jog nužudyti J. Pavliščevą užsakė dėl pinigų susipykę jo sėbrai, o nušovė samdomas žudikas A. Juodris. Tikėtasi, jog suimtas A. Juodris papasakos, kas užsakė žmogžudystę, bet jis visas paslaptis nusinešė į kapus. Sustabdyta baudžiamoji byla atgulė dulkėti į archyvo lentyną.
Po dešimtmečio vienas policijos sulaikytas nusikaltėlis mainais už nuolaidas papasakojo, ką žinąs apie J. Pavliščevo žmogžudystę. Buvo sulaikytas ir įtariamasis užsakovas, tačiau įrodymų jį nuteisti nepakako.
Manoma, kad J. Pavliščevas buvo paskutinė A. Juodrio auka (Redakcijos archyvo nuotr.)
Kitą šeštadienį portale Balsas.lt skaitykite:
A. Karpavičiaus nužudymas
Policininkai ir prostitutės
Žilvinas VIZGIRDA
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (1)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (2)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (3)
...
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (18)
