Už šias naujas nuostatas balsavo 115 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 9 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Jeigu prezidentas pasirašys priimtą įstatymą, jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.
Svarstomame projekte ketinama įtvirtinti, kad kai už padarytus šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus protokolas su administraciniu nurodymu automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre arba šie nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, administracinė nuobauda turėtų būti paskirta ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo nusižengimo padarymo dienos.
Šiuo metu kodekse nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Pasak iniciatorių, įstatymo projekto rengimą paskatino viešumoje didelį atgarsį sukėlę atvejai, kai už padarytus administracinius nusižengimus atsakingiems asmenims protokolai su administraciniu nurodymu sumokėti baudą atėjo vienu metu, sukaupti per kelis mėnesius.
„Taip nusižengimus padariusiems asmenims ne tik atsiranda didelė finansinė našta, bet ir taikoma ANK numatyta sunkinančioji aplinkybė − pakartotinumas.
Be to, taip taikoma atsakomybė, kai baudos skiriamos už nusižengimus, „sukauptus“ per kelis mėnesius, galimai paneigia ANK nustatytą administracinių nuobaudų paskirtį: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų“, − teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Šiemet iki liepos pabaigos Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 653 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
