Vida Tavorienė VL žurnalistė
Ūkininkai raginami auginti daugiau gyvulių ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, žadama, kad žemės ūkio produkcijai atsivers naujos plačios eksporto rinkos nuo JAV iki Kinijos. Tačiau šie pažadai ir raginimai gyvulių augintojus tik erzina.
Išmokos už paaugintus galvijus paskatino dalį ūkininkų neskubėti pardavinėti nedidelių veršelių, o auginti juos iki skersti tinkamo svorio. Bet dabar gyvulių augintojai priversti pardavinėti juos pusvelčiui. Tad lieka vienintelis kelias – kuo greičiau atsikratyti veršelių arba gaminti išskirtinę, vadinamąją rožinę ar baltą, veršieną.
Gerų norų nepakaks
Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje Gyvulininkystės plėtros 2014–2020 m. programoje nustatyta, kiek kasmet šalies ūkiuose turėtų padaugėti galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir kitų gyvulių. Ūkininkai palaiko žemės ūkio strategų planus gaivinti gyvulininkystę, tačiau nuogąstauja, kad vien gerų norų tam nepakaks.
Dėl politinės įtampos su Rusija gali būti prarastos reikšmingos eksporto rinkos. O svaičiojimai apie eksportą į JAV, Kiniją ar Afriką žemės ūkio produkcijos gamintojus tik erzina.
„Kiek deklaracijų dabar girdime! Atrodo, kad jau užkariautos Kinijos, JAV, Indijos ir Japonijos rinkos. Tačiau kol kas kalbos apie alternatyvias rinkas – tik skambūs šūkiai. Kam to reikia, jei iki eksporto į tas šalis dar toli. Kai bus konkretūs susitarimai, tada ir džiaugsimės“, – pečiais gūžčiojo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Priversti parduoti pusvelčiui
Dabar it musę kandę yra galvijų augintojai, priversti pusvelčiui pardavinėti gyvulius. Išmokos už paaugintus galvijus paskatino dalį ūkininkų neskubėti pardavinėti nedidelių veršelių, o auginti juos iki skersti tinkamo svorio. Tačiau pastaraisiais metais šiek kiek sumažėjęs veršelių eksportas į Vakarus gali vėl suklestėti. Daugiausia jų – beveik 150 tūkst. – iš Lietuvos buvo išvežta 2007 m. Pernai eksportuota per 101 tūkst. veršelių.
„Prieš metus 100 kg jautį augintojas parduodavo už 1 159 Lt, o dabar – už 887 Lt. Per metus gyvulių supirkimo kaina krito ketvirtadaliu. Atitinkamai sumažėjo ir veršelių supirkimo kaina – nuo 8–9 Lt iki 5–6 Lt už kilogramą. Sumažėjo ir pieno žaliavos supirkimo kainas. Tad ar ūkininkai norės auginti gyvulius, o juolab plėsti ūkius?“ – klausė J.Sviderkis.
Lietuvoje užauginama maždaug dvigubai daugiau galvijų nei jų reikėtų vidaus rinkai. Daugiausia auginama pieninių veislių galvijų ar mišrūnų. Apie 70 proc. tokios galvijienos buvo eksportuojama į Rusiją. Tačiau pernai vasarą šiai šaliai 3 mėnesiams sustabdžius lietuviškos jautienos importą, mūsų perdirbėjai, taip pat ir veršelių supirkėjai beveik trečdaliu sumažino gyvulių supirkimo kainas.
„Už veršelį gauname tik 400 Lt! Auginti jį taip pat neapsimoka, nes ir už didesnį galviją moka neadekvačią kainą, vėl mažina ir pieno kainas. Apskritai vis dažniau kyla klausimas, ar verta kasdien be poilsio dienų, švenčių plušėti gyvulių ūkyje. Gal geriau visiems auginti grūdus?“ – liūdnai svarstė Biržų rajono pieno gamintojas Petras Aukštikalnis.
Užtvaros į musulmoniškų šalių rinkas
Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, pernykštis jautienos eksportas, palyginti su 2012 m., susitraukė perpus – nuo 200 mln. Lt iki 100 mln. Lt.
„Kol tris mėnesius negalėjome jautienos eksportuoti į Rusiją, mėsą pradėjo vežti iš Pietų Amerikos. Argentinoje, Brazilijoje ją pigiau pagaminti, tad mums konkuruoti ir susigrąžinti rinkas sunku. Į Rusiją negalima išvežti ir kiaulienos. Netekę eksporto rinkų, gamintojai netenka ir pelno, nes vietos rinkoje rentabilumas siekia vos 1–2 procentus. O vidaus rinkoje vartojimas nedidėja. Be to, trečdalis vartotojų mėsą perka turguje, kur daugiausia lenkiškos produkcijos“, – aiškino mėsos perdirbėjams atstovaujančios organizacijos vadovas.
Eksportą į Rusiją dažnai perkošia įvairūs politiniai vėjai, negailestingai smogiantys gamybininkams. Todėl sudėti visus kiaušinius į vieną eksporto pintinę perdėm pavojinga. Tačiau kai kurioms alternatyvioms rinkoms užtvaras stato valdžia.
„Negalime eksportuoti galvijienos į musulmoniškas šalis – Saudo Arabiją, Omaną ir kitas, nes jos perka tik pagal jų tradicijas paskerstų gyvulių mėsą. O taip skersti mums draudžia Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatos. Kol jos nebus pakeistos, neturėsime net teorinės galimybės eksportuoti į šias šalis“, – pareiškė E.Mackevičius.
Vakariečiams neįsiūlysi pieninių galvijų mėsos – jie daugiau vartoja mėsinių galvijų mėsą. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius pabrėžė, kad paaiškėjo dar viena priežastis, kodėl vakariečiai atmeta lietuvišką jautieną. „Ištyrus paaiškėjo, kad tokios jautienos pH nepalankus – mėsa yra didesnio šarmingumo. Taip atsitinka dėl gyvulių agresyvumo, jų patiriamo streso“, – prastą žinią augintojams pranešė E.Mackevičius.
Ką plukdyti už Atlanto?
Tiek mėsos gamintojai, tiek mėsos rinkos ekspertai skeptiškai vertina galimybes mėsos produktus plukdyti už Atlanto. „Gal rudenį ir turėsime leidimą eksportuoti į JAV, tačiau neaišku, ką galėtume toms rinkoms pasiūlyti. Amerikiečių mėsos pramonė labai stipri, kainos mažesnės nei Europoje“, – svarstė E.Mackevičius.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys abejoja, ar mūsų rinkoje esanti perteklinė galvijiena atitiktų JAV gyventojų lūkesčius. „Jiems reikia kokybiškos produkcijos, o tokios jie daug patys pagamina. Jei pirksime gerą mėsą, gaminsime dešras ir jas eksportuosime, savo vidaus problemų neišspręsime“, – sakė rinkų tyrėjas.
Kol kas daug tikėtis nereikėtų ir iš plačios Kinijos rinkos. Lietuva yra pradėjusi procedūras dėl pieno ir kiaulienos eksporto. Tačiau atitinkami sertifikatai nėra patvirtinti ir neaišku, kada kinai tai padarys. Dėl jautienos importo net nepradėta derėtis, nes, pagal kinų taisykles, reikia pabaigti jau pradėtas procedūras.
Ūkininkams neįkandamas verslas?
Pasak A.Gabšio, nereikėtų stebėtis, kad ūkininkai supirkėjams masiškai parduoda veršelius, kurių dabar daug išgabenama į Olandiją, Belgiją. „Kai augintojai negauna geros kainos už suaugusius galvijus, veršelių eksportas – tam tikra pajamų alternatyva ūkininkams. Juk mūsų šalyje galvijų supirkimo kainos yra žemiausios ES. Tiesa, kai iš Lietuvos daug galvijų buvo išvežama į Turkiją, kainomis buvome aplenkę kokias 7 valstybes. Tačiau Turkijos rinka greitai užsidarė. Geriausia būtų, kad perdirbėjai ir augintojai bendradarbiautų ir sutartų, kiek ir ko auginti“, – samprotavo žemės ūkio produkcijos rinkų ekspertas.
Pasak A.Gabšio, veršelių eksportą į Vakarus galima būtų pristabdyti ir sukurti didesnę pridėtinę vertę savo šalyje. Į Olandiją, Belgiją išvežti maži veršeliai atitinkamai penimi ir auginami vadinamajai baltai arba rožinei veršienai gauti. Taip išaugintų veršelių mėsa yra išskirtinės kokybės ir skirta gurmanams. Ar mūsų ūkininkams tai neįkandamas verslas?
„Tuos veršelius galima būtų auginti ir Lietuvoje, tik netikima, kad mūsų ūkininkai iki skersti tinkamo svorio juos šers antriniais pieno bei kitais produktais ir tinkamai prižiūrės“, – teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjas.
E.Mackevičius pabrėžė, kad tokia kokybiška veršiena gali sudominti ir amerikiečius. „Jeigu sutartume dėl išskirtinės kokybės veršienos eksporto už Atlanto, augintojams būtų proga daugiau uždirbti“, – aiškino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.
J.Sviderskis įsitikinęs, kad mūsų augintojai būtų pajėgūs gaminti išskirtinės kokybės veršieną. „Jei moka auginti kolegos vakariečiai, išmoktume ir mes. Nemanau, kad tam reikia kokių nors stebuklingų technologijų. Aišku, reikėtų didesnių kiekių produkcijos, kad būtų patrauklu eksportuoti. Tačiau bėda ta, kad žemdirbiai praradę pasitikėjimą partneriais“, – apgailestavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.
Komentarai
Išskirtinė veršiena labai brangi
Edvardas Mickevičius, maisto technologijos mokslų daktaras
Veršeliai, kurie išvežami į Olandiją, Izraelį, auginami baltai ar rožinei mėsai. Jie turi būti atitinkamai penimi: apie 60 proc. pašaro turi sudaryti pieno kilmės maisto medžiagos, vėliau pridedama kukurūzų. Aišku, tokių veršelių auginimo savikaina gana didelė. Užtat ir tokia veršiena yra brangi. Olandijoje yra apie 2 500 veršelių auginimo fermų. Ši šalis kasmet importuoja daugiau kaip pusę milijono veršelių, pagamina daugiau kaip 200 tūkst. tonų veršienos. Apie 90 proc. jos eksportuojama į kitas šalis. Nuo 1960 m. olandų baltos veršienos gamybos technologija plačiau paplito JAV. Čia yra susikūrusi Veršienos augintojų asociacija, kuri vienija apie 1 000 augintojų šeimų. JAV yra didžiausia veršienos gamintoja pasaulyje.
