Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas sekmadienį dar kartą patvirtino, kad visuotiniai parlamento rinkimai šalyje bus surengti ateinančių metų sausio pradžioje, tačiau nenustatė konkrečios datos, kada baigsis šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, praneša „The Washington Post“.
Todėl ekspertai teigia, kad rinkimai Pakistane greičiausiai nebus demokratiški, kadangi, nepanaikinus nepaprastosios padėties, ir toliau neveiks konstitucija ir nebus garantuojamos pagrindinės žmogaus teisės. Šalyje, kurioje vos per savaitę kalėjimuose atsidūrė tūkstančiai civilių, o spaudos laisvė smarkiai ribojama, situacija ir toliau blogėja. Priėmus įstatymų pataisas, kariniam teismui nuo šiol leidžiama atsakomybėn traukti ir civilius. Civiliai gali būti teisiami už tokius nusižengimus kaip valstybės išdavimas ar visuomenės dezinformavimas.
Pagrindinės opozicijos jėgos teigia, kad tokiu būdu P. Musharrafas bet kokiais būdais bando išlikti valdžioje. „Aiškus vienintelis dalykas – šalį valdo žmogus, kuris susimokė prieš visuomenę ir bet kokiais būdais stengiasi išlikti savo poste. Kad apsaugotų valstybę nuo katastrofos, jis turi atsistatydinti ir leisti demokratinėms jėgoms susitvarkyti su šalį kamuojančiu ekstremizmu bei terorizmu“ – teigė buvusio premjero Navazo Sharifo atstovas.
Opozicijos lyderė Benazir Bhutto buvo kiek nuosaikesnė. Ji pareiškė, kad sprendimas sausį surengti rinkimus yra pirmas pozityvus P. Musharrafo žingsnis sprendžiant krizę. Tačiau ji pridūrė, kad, jei nepaprastoji padėtis nebus panaikinta, tai surengti demokratiškus rinkimus bus sunkiai įmanoma. Antradienį opozicijos lyderė kviečia visus pakistaniečius į protesto žygį – prieš nepaprastosios padėties įvedimą pasisakantys opozicionieriai žada pėsčiomis keliauti 400 kilometrų iš Lahoro miesto į sostinę Islamabadą.
P. Musharrafas ir toliau teigia, kad nepaprastąją padėtį įvedė siekdamas sustabdyti vis dažnėjančius teroristų išpuolius bei stengdamasis apsaugoti demokratinį procesą nuo paralyžiaus, kuris neva būtų ištikęs įvairioms vyriausybės institucijoms įsivėlus į tarpusavio konfliktus.
Jis teigia, kad iš teismų pašalinti teisėjai į savo postus tikrai nebegrįš. Manoma, kad teisėjus P. Musharrafas atleido baimindamasis, kad Aukščiausiasis teismas paskelbs, kad jo perrinkimas dar vienai kadencijai buvo neteisėtas.
Be to, nors ir teigia palaikąs spaudos laisvę, P. Musharrafas gynė sprendimą savaitgalį iš šalies deportuoti tris britų laikraščio „The Daily Telegraph“ korespondentus. Prezidentas pasijautė asmeniškai įžeistas po to, kai žurnalistai savo straipsnyje jį pavadino „mūsų kalės vaiku“.
Kadaise taip Nikaragvos diktatorių bei Vašingtono sąjungininką Anastasio Samozą buvo pavadinęs JAV prezidentas Franklinas Delanas Roosveltas. Nepaisant visų nukrypimų nuo demokratijos bei vis augančių žmogaus teisių pažeidimų, JAV ir toliau laiko P. Musharrafą artimu sąjungininku.
