Festivalis „Akacijų alėja“ šiemet skaičiuoja jau trečią veiklos dešimtmetį. Kasmet į šį festivalį, kuriame skamba prasmingi tekstai ir išskirtiniai atlikėjų pasirodymai, susirenka tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.
Tarp jų festivalyje apsilankė ir garsus žurnalistas Vidas Mačiulis. Savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis pasidalino išskirtiniu, itin retai viešumoje matomo aktoriaus Rolando Kazlo pasirodymu.
Šiemet ant scenos pasirodęs R. Kazlas po dešimties metų pertraukos susirinkusiai miniai skaitė poeto Roberto Danio eiles. Šiam poetui šių metų rugpjūčio 2 dieną būtų suėję 60 metų.
Dar prieš festivalį R. Kazlas buvo teigęs, kad šiemet jo tikslas – pajusti, kaip pasikeitė festivalis, klausytojai, jis pats, o svarbiausia, ar mūsų širdyse dar liko vietos poezijai.
Poeto R. Danio eiles įgarsinęs aktorius R. Kazlas tūkstantinę minią privertė trumpam suklusti. Jo įgarsintose R. Danio eilėse buvo galima perskaityti žinutę apie žmogaus vienišumą šiuolaikiniame pasaulyje, visuomenės susvetimėjimą, tuščiažodžiavimą ir materialumą, žmogiško ryšio trūkumą, tuštybės ir paviršinio spindesio suklestėjimą.
Pasirodymo pabaigoje, R. Kazlas susilaukė daugybės aplodismentų, kurie tik ir leido suprasti, kad publikos širdyje niekas nepasikeitė ir vietos poezijai visuomet yra.
Rolando Kazlo lūpomis nuskambėjusios R. Danio eilės
„Yra toks pasaulis, kur kasmet esi nereikalingas,
Tau rašo esi svarbiausias, rūpinamės tavimi,
Bet vieno mažo dalyko – šiltesnio žodžio stinga,
Nustoji kovot ir traukies, lyg mažas šunelis šalin,
Šalin nuo amsinčių garsiai.
Ach tas pasaulis – ne mano.
Aktorių nebeliko arba vaidina visi.
Ir dideliam pasauly tarsi mažutėj salėj slėpies su savo ašara,
Nes svetimas sau esi.
Todėl, kad niekur nėra ramybės.
Mūriniai fasadai tau rankų netiesia,
Žolė prie šaligatvio paminusi ribą,
O einantys minios aklą tiesą.
Todėl, kad niekur nėra ramybės.
Muzika protėvių – glūdi vertybė.
Ir margaspalvių žodžių galybės:
Opera, farsas, teatras ar kinas.
Todėl, kad niekur nėra ramybės.
Net ir šaukštelis dzingsi į puodą.
Bėjėgė tampa akla gynyba,
Tiek ir nuo draugo, tiek ir nuo puodo.
Todėl, kad niekur nėra ramybės.
Einam iš proto tykiai iš lėto – savo pasaulio kvaili įžymybės,
Abelio ženklu kadais pažymėti.
Todėl kad niekur nėra ramybės.
Nebėra mano miesto sargo,
Ir praeiviai dažniau po vieną.
O ir miestas, regis, pavargo
Reklamas laikyti ant sienų.
Net ir kūnai, regis, pavargo
Demonstruoti skonį ir turtą.
Nebėra mano miesto sargo
Mano miestas – keistai išdurtas.“
Išgirsti visas eiles ir pamatyti pilną Rolando Kazlo pasirodymą festivalyje kviečiame peržiūrėjus vaizdo įrašą, esantį straipsnio viršuje.
