Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas su vieno moterims skirto Rusijos portalo žurnaliste kalbasi apie „amžinas vertybes, šeimą, meilę, garbę ir orumą“.
Iš visų Kaukazo respublikų lyderių, jūs, ko gero, pati viešiausia persona. Sakykite, kas tai nulėmė?
Greičiausiai tai lėmė keletas dalykų. Visų pirmas, didelis visuomenės susidomėjimas įvykiais Čečėnijoje. Pastaruosius 15 metų naujienos iš šio regiono nuolat prikaustydavo žmonių dėmesį. Antra, dėl mano tėvo, kuris sustabdė kruviną karą Čečėnijoje. Trečia, matyt, dėl mano jauno amžiaus. Kaip buvau paskirtas Čečėnijos prezidentu, man buvo vos 30 metų. Iki tol nei vienam tokio jauno amžiaus žmogui nebuvo patikėta regiono valdžia. Natūralu, kad visi į mane klausiamai sužiuro - susitvarkys ar nesusitvarkys su užgriuvusia didžiule atsakomybe ir pareigomis.
Kaukaziečio vyro įvaizdis gana prieštaringas: viena vertus, jis galantiškas, dosnus ir vyriškas - beveik riteris, kita vertus - žiaurus, patriarchališkas ir griežtas. Kaip yra iš tiesų?
Viskas priklauso nuo moters. Jos elgesys lemia tolimesnę santykių eigą. Argi blogai, jeigu vyras patriarchališkas? Juk pačios moterys nemėgsta nuo jų priklausomų vyrų. Dažniausiai tokie vyrai yra niekinami. Griežtumas turi derėti su sąžiningumu. Jei kalbėtume apie žiaurumą, tai būdinga silpniems žmonėms, norintiems pabrėžti savo išskirtinumą. Tautybė čia neturi reikšmės.
O šiaip, kažin, ar pasaulyje yra tauta, kuri labiau už kaukaziečius gerbtų moterį. Paprastas pavyzdys: Čečėnijoje negalima prisiliesti, netgi atsitiktinai, prie jokios moters, išskyrus motiną, seserį ar žmoną. Keršto už tai ilgai laukti nereikės. Tačiau tuo pačiu su kiekviena pažįstama ar nepažįstama moterimi kalnietis turi elgtis taip pat pagarbiai, kaip su savo motina.
Jei čečėnas iškilus pavojui neapgins visiškai nepažįstamos moters, jis negalės vadintis vyru. Visuomenė jį pasmerks. Vienos moters gyvybė, pagal kraujo keršto įstatymą, verta dviejų vyrų gyvybės. Bet niekada negalima užmušti moters iš priešiškos giminės, kokius baisius nusikaltimus jie bedarytų. Taigi, santykiai su moterimi čečėnui tam tikra prasme yra jo vyriškumo rodiklis.
Kokias savybes turi turėti moteris, kad ji būtų verta motes vardo?
Visos geriausios moters savybės slypi po žodžiu „žmona“. Renkantis gyvenimo draugę be asmeninių jausmų, vadinamų meile, reikia atsižvelgti į tai, ar moteris yra gera šeimininkė, myli namus, yra motiniška, sugeba išlaikyti orumą.
Ar moteris gali dirbti?
Dėl Dievo, tegul dirba, tik dėl to neaukodama šeimos. Tapo madinga, kad moteris teikia pirmenybę karjerai, o ne vaikams. Galų gale karjera padaryta, o šeimos traukinys jau nuvažiavęs. Štai ir lieka tokia moteris su savo „moteriška laime“, o kaina už tai - vienatvė, kokių kačių ar šunų draugijoje.
Ką jūs pasirengę padaryti dėl mylimos moters?
Dėl mylimos moters tikras vyras ir žvaigždę nuo dangaus nuskins ir upę kitą vaga pakreips. O man niekuomet nebuvo priežasčių suabejoti tuo, kad esu tikras vyras.
Ką galėtumėte atleisti mylimai moteriai?
Nėra bendrų receptų. Tai priklauso nuo konkretaus moters poelgio. Kiekvienas žmogus sprendžia savaip. Tikriausiai galėčiau atleisti viską, išskyrus išdavystę.
Koks jūsų požiūris į feministes?
Kovoti dėl savo teisių yra gerai. Jei tik tos teisės nesikirs su vyrų teisėmis. Man koktu klausytis kalbų, kad mūsų amžius - tai vyriškų moterų ir moteriškų vyrų amžius. Tai prieštarauja prigimčiai. Moterims reikia atiduoti tai, kas moteriška, vyrams - visa kita.
Jūs pats turite didelę šeimą: du sūnus ir keturias dukras. Ar jūsų darbas netrukdo auklėti vaikus?
Koks aš būčiau regiono valdytojas, jei man dirbti trukdytų vaikai. Darbas ir vaikai - tai visiškai skirtingi dalykai, tačiau savęs ir ten, ir ten reikia įdėti vienodai. Man atrodo, kad vaikai sukurti širdžiai, o darbas - protui.
Kokias charakterio savybes jiems norite išugdyti?
Mano tėvas man įdiegė savybes, kurios būtinos kiekvienam žmogui. Jas turėdamas sugebi gerbti kitą žmogų ir pats būti gerbiamu. Mylėti savo Tėvynę, būti tikru patriotu. Tėvas visuomet reikalavo būti sąžiningu ir niekuomet neapgaudinėti. Būti dievobaimingu. Šiuos bruožus ugdysiu ir savo vaikams.
Kaukaziečių šeimose berniukams leidžiama kur kas daugiau nei mergaitėms. Kas tai sąlygoja?
Mergaites mes mylime, o berniukais didžiuojamės. Mergaitės jau nuo vaikystės privalo būti kuklios, o berniukai turi nenustygti vietoje ir nesilaikyti motinos sijono. Jau nuo ankstyvo amžiaus juos reikia mokyti savarankiškumo, neatsilikti nuo bendraamžių, ir kur reikia - mokėti duoti atsaką. Neįmanoma išauklėti tikro vyro, jei tos savybės nebus perduodamos kartu su motinos pienu.
Tarp kaukaziečių yra daug sportininkų, ypač garsių imtynininkų ir futbolininkų. Kokioje sporto šakoje, jūsų nuomone, aukštų rezultatų galėtų pasiekti Kaukazo merginos?
Kaukaziečiai visuomet teikė pirmenybę jėgos sportui. Galbūt tai nulėmė istoriniai procesai, kai stiprūs, drąsūs, vikrūs grumtynėse akis į akį visuomet pasiekdavo pergalę. Jei kalbėtume apie moterišką sportą, atsakyti būtų sunku, nes, pavyzdžiui, vasarinio sporto šakos ne visai atitinka moterų mentalitetą. Reikėtų sugalvoti naujas varžybų formas, pavyzdžiui, čempionatą, kuriame merginos varžytųsi, kuri greičiau pagamins skaniausią patiekalą, kuri moka greičiausiai skalbti rankomis ar žino geriausių vaikų auklėjimo metodų. Aš, aišku, juokauju.
Jei kalbėtume rimtai, aš suprantu moteris, kurios renkasi tokias sporto šakas kaip karate, dziudo, nes tai suteikia joms galimybę pasipriešinti užpuolikui. Tačiau moteriška sunkioji atletika man nesuprantama. Vis dėlto valstybė vienodai remia visas sporto šakas. Šiuo metu ketiname atkurti olimpinę irklavimo bazę Kazenoj Am ežere. Manau, kad kanojų ir baidarių sportas sulauks savo pasekėjų, taip pat ir tarp moterų. Kodėl gi ne?
Ar turite hobį?
Myliu arklius, šunis, ir apskirtai viską, kas gyva. Įvairiomis progomis man dovanojo žvėris - liūtus, panteras, lokius ir kt. Dabar jau turiu visą žvėryną. Nusprendžiau jį padovanoti būsimam Grozno zoologijos sodui. Dar mėgstu vairuoti automobilį. Tačiau tai nereiškia, kad lekiu visu greičiu, eismo taisyklių turi laikytis visi. Dar kolekcionuoju ginklus - šaltuosius ir šaunamuosius. Turiu nemažai išskirtinių daiktų pavyzdžiui, legendinio naibo Baisanguro Benoevskio šautuvą. (Baisanguras Benoevskis - XIX amžiaus Čečėnijos karvedys, pasižymėjęs Didžiajame Kaukazo kare 1817-1864 metais).
Ar lengva jus nustebinti?
Mane stebina žmonės, kurių žodžiai skiriasi nuo darbų. Tokiems žmonėms stengiuosi nepatikėti atsakingų užduočių, nes pačiu netinkamiausiu metu jie gali pavesti. Geriau nuo jų laikytis atokiau.
Baigdamas interviu Ramzanas Kadyrovas portalo skaitytojoms dar palinkėjo tiek darbe, tiek šeimyniniame gyvenime turėti reikalų tik su patikimais vyrais.
