Ramintos kova su svoriu tęsiasi visą gyvenimą. Nuo pat vaikystės ji yra linkusi, kaip pati šmaikštauja, būti „meškute“.
Moteris su liūdesiu prisimena, kad dėl to mokyklos laikais ji sulaukdavo nemažai patyčių, bijodavo valgyti valgykloje, nesidėdavo maudymosi kostiumėlio. „Į galvą vis lįsdavo tas „sovietinis“ mąstymas – o ką pasakys kiti?“ – atvirauja Raminta.
Baigus mokyklą, studentavimo laikais, Ramintos svoris nukrito, tačiau vėliau jos gyvenimą sukrėtė dvi skaudžios netektys – moteris neteko abiejų savo tėvų. Dėl to atsirado emocinis valgymas ir svoris sugrįžo su kaupu.
„Vieną rytą užlipusi ant svarstyklių pamačiau, kad mano svoris jau siekia 75 kilogramus! Noriu pabrėžti, jog mano ūgis yra 163 centimetrai, todėl šie skaičiai man yra dideli. Pamačiusi šiuos skaičius aš buvau šoke, mane apėmė pyktis, beviltiškumo jausmas. Tai buvo paskutinis lašas, kuris paskatino keistis“, – išgyvenimus pasakoja svorio atsikračiusi moteris.
„Turiu būti geriausia savo versija“
Raminta visada svajodavo, jog reikia imtis sveikesnės mitybos, intensyviau sportuoti ir galiausiai ši svajonė išsipildė – paskatinta savo vyro bei draugės, Raminta susisiekė su Jonavoje dirbančiu asmeniniu treneriu Eriku Aleksandravičiumi ir nuo to skambučio, prasidėjo jos kelias, kuris buvo labai įvairus.
Moteris neslepia, jog svorio metimo kelyje buvo ir silpnumo ir tingėjimo momentų, noro viską mesti, tačiau treneris ją nuolat motyvavo, skatino bei palaikė, o namie šią estafetę perimdavo vyras.
„Treniruotės visada būdavo ir vis dar yra labai sunkios, tačiau kaskart išeinu vis stipresnė tiek fiziškai, tiek emociškai ir džiaugiuosi, kad perlipu per save. Iki šiol silpnumo akimirką save motyvuoju tuo, kad turiu būti geriausia savo versija. Nesvarbu, ar tai ankstyvas rytas ar vėlyvas vakaras – aš visada laukiu treniruočių“, – šypsosi pašnekovė.
Pagrindinės Ramintos svorio atsikratymo „paslaptys“ yra tikėti savimi, siekti savo užsibrėžto tikslo, laikytis rėžimo, kokybiškai pailsėti ir visiškai pasitikėti asmeniniu treneriu, kurio patirtis, žinios, atsidavimas darbui, nuolatinis palaikymas ir motyvavimas padeda nesustoti pusiaukelėje.
Sulaukdavo įvairių replikų
Tačiau vien sporto, norint atsikratyti nereikalingų kilogramų, neužtenka. Raminta ir kardinaliai pakeitė savo mitybą:
„Mano mityba pasikeitė visiškai – nuo rugsėjo mėnesio nevartoju cukraus, miltinių patiekalų, krakmolingų produktų ir iki minimumo sumažinau alkoholio vartojimą, vadovaujuosi trenerio sudarytų mitybos planu, mokausi atsirinkti sau tinkamus ir patinkamus maisto produktus.
Svorio metimo kelionėje sunkiausia buvo atsikratyti užkandžiavimų, dalyvaujant šventėse, draugų susibūrimuose atsisakyti kaloringų užkandžių, reaguoti į tam tikras replikas, išmokti pasakyti griežtą ne, nes dažnai girdėdavau: „Taigi suvalgyk, nuo vieno cepelino, ar mažo tortuko nieko nebus. Tai ką, vėl valgysi iš savo dėžučių? Tu gal sergi?“
Tuomet „įsijungdavo“ mano charakteris ir mintyse vis sau kartodavau: „Tu turi tikslą, todėl negali pasiduoti pagundai, neprivalai niekam teisintis.
Daugelis manys, kad tai alina, neteikia džiaugsmo, tačiau būtent tai padėjo pasiekti tikslą, kurį išsikėliau dar rudenį. Pasiekus šį tikslą, atėjo džiaugsmas, dar didesnis pasitikėjimas savimi, todėl išsikėliau sau dar didesnius ir sunkesnius tikslus. Tikslo siekimas mane veža!“
Atsikračius kilogramų moteris sužydėjo
Moteris džiaugiasi, kad pagaliau į ketvirtą aukštą užlipa be sustojimų, nebeuždusta pakeliui į darbą. Intensyviai sportuoja tris kartus per savaitę, atėjus šiltiems orams, planuoja grįžti ir prie savo pomėgio – bėgimo.
Raminta neslepia, jog nukritus nereikalingiems kilogramams ji tiesiog sužydėjo. „Visada jaučiausi mylima, gaudavau dėmesio, tačiau pasikeitus, atsikračius nereikalingų kilogramų įsimylėjau ir pati save. Čia turbūt didžiausias laimėjimas.
Neslėpsiu, kad pavydžių žmonių aplink daug, kurie tik ir laukia, kada tu paslysi. Fizine sveikata nesiskundžiau niekada, tačiau emociškai buvau palūžus. Nuolat būdavau pikta, viskas erzino, norėdavau tik būti namie ir nieko neveikti.
Mano darbo sritis emociškai labai sunki, po darbo dienos jėgų būdavo nulis. Taip į gyvenimą atėjo rutina. Kuri slėgė. Šiuo metu su vyru abu prisijaukinome sportą, tapome aktyvesni, džiaugiamės atradę bendrą veiklą.
Sportas ir disciplina išmokė kitu kampu pažiūrėti į gyvenimą, darbą, įvairiose veiklose tampa lengviau susikoncentruoti. Išmoktomis žiniomis apie mitybą dalinuosi ir su savo klientais, motyvuoju sveikiau maitinti vaikus, pasirinkti maistingus produktus, kadangi nutukimo problema vaikų tarpe opi problema“, – teigia Raminta
Raminta tikina, jog labai norėtų, kad kiekviena moteris mylėtų save, neužmirštų savęs, kad ir kokia juoda ar sunki ir alinanti kasdienybė slegia.
„Kuomet mylėsime save, mylės ir visi kiti. Nereikia galvoti, kad tai yra brangus, alinantis darbas. Drąsiai galiu teigti, kad sveika mityba kainuoja pigiau, nes atsisakoma brangių dalykų (alkoholis, įvairūs gėrimai, užkandžiai, saldumynai ir t.t.).
Kad ir kiek kartų nepavyko pasiekti savo tikslo, nereikia sustoti, nes tikrai ateis tas momentas, kai pavyks. Mes moterys, jei tikime savimi, galime nuversti kalnus, tik reikia įjungti savo charakterį, įdėti darbo, išmokti dažniau pagalvoti apie save ir visos būsime sveikos, pasitikinčios savimi“, – pozityviais žodžiais dalinasi moteris.
