REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žalieji sodo kampeliai vis dažniau puošiami dekoratyviniais augalais ir krūmais, kurių pasirinkimo įvairovė šiuo metu itin didelė. Tiesa, svarbu nepasimesti augalų gausoje ir jų formą, spalvą, žydėjimo laiką vertėtų derinti prie kitų greta augančių augalų.

Žalieji sodo kampeliai vis dažniau puošiami dekoratyviniais augalais ir krūmais, kurių pasirinkimo įvairovė šiuo metu itin didelė. Tiesa, svarbu nepasimesti augalų gausoje ir jų formą, spalvą, žydėjimo laiką vertėtų derinti prie kitų greta augančių augalų.

REKLAMA

Arboristai metai iš metų pataria, kad renkantis sodinukus svarbu atsižvelgti į jų kilmę. Medžių ir krūmų sodinukus geriausia rinktis išaugintus Lietuvoje, o ne iš šiltesnio klimato šalių, tokių kaip Nyderlandai, Vokietija. Taip pat kritiškai įvertinkite ir Lenkijos medelynų asortimentą, mat iš pietų regiono atkeliavę augalai gali neprisitaikyti prie atšiauresnio mūsų klimato ir pražūti jau pirmą žiemą po persodinimo.

Siauralapė balžuva – paprasta, bet puošni

Nedidelis, tačiau itin pamėgtas krūmelis gėlynuose – siauralapė balžuva. Tai visžalis, žemas, kompaktiškas krūmelis iki 30 cm pločio. Siauralapės balžuvos paplitimo arealas driekiasi nuo Šiaurės Amerikos per Kurilų salas, Sachaliną, Sibirą iki Vakarų Europos kalnų. Lietuvoje jis yra savaiminis, itin dažnas aukštapelkėse.

REKLAMA
REKLAMA

Siauralapės balžuvos lapeliai pailgi, viršutinė pusė žydra, apačia – balsva. Žiedai varpelio formos, švelniai rožiniai. Geriausiai auga drėgname, rūgščiame dirvožemyje, mėgsta saulėtą vietą. Puikiai dera su žemais spygliuočiais ar rododendrais, tinka auginti alpinariumuose.

REKLAMA

Bruknuolė – graži ir pavasarį, ir rudenį

Šie visžaliai augalai gražiausi pavasarį, kai žydi, ir rudenį, kai subrandina raudonas uogas. Bruknuolės truputį panašios į spanguoles ar bruknes, ypač kai prinoksta raudonos uogos – ne veltui jų toks skambus pavadinimas. Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Rytų ir Pietų Azijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje auga apie 100 rūšių bruknuolių.

Bruknuolės geriausiai auga rūgščioje durpinėje žemėje (5–6 pH), orui pralaidžiame dirvožemyje, pavėsyje arba pusiau pavėsyje. Jos neblogai jaučiasi ir saulėje, bet žemė turi būti drėgna ir nesupuolusi.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat gėlyne dekoratyviai atrodo puošniosios bruknuolės. Jos užauga iki 15–20 cm aukščio, lapai tamsiai žali, beveik apskriti. Žiemą dalis lapų parausta. Puošniosios bruknuolės pražysta baltais arba rusvais žiedais, o jų uogos – tamsiai violetinės spalvos.

Gausiai žydinti šluotelinė hortenzija

Itin dekoratyvus, lapus metantis krūmas. Jis auga sparčiai, gausiai žydi. Šluotelinė hortenzija – įspūdingų, ryškių žiedų augalas. Žydi nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų. Rinkdamiesi hortenziją atkreipkite dėmesį į tai, kokio aukščio ji gali užaugti. Vienos jų veislės gali pasiekti vos 1,5 m, kitos užauga ir iki 4 m aukščio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sodininkai vertina tai, kad šluotelinė hortenzija yra nereiklus augalas. Hortenzija mėgsta šviesią ar silpnai pritemdytą vietą. Augalas gruntui nereiklus, tačiau patartina sodinti priemolyje, humusingoje, drėgnoje ir rūgščioje (pH 4,5–6,5) dirvoje.

Svarbu žinoti tai, kad krūmo šaknys netoli žemės paviršiaus išsidėsčiusios daug plačiau nei šakų zona. Duobės gylis daromas iki 40 cm, plotis – 60–70 cm. Į duobę pripilkite rūgščių durpių, komposto bei derlingo dirvožemio mišinio. Rekomenduojama mulčiuoti žieve, nes ji puikiai sulaiko drėgmę, kurią hortenzijos ypač mėgsta.

3–4 metų augalus geriau sodinti pavasarį. Jeigu šluotelinės hortenzijos sodinukai auginami vazone – laikas nesvarbus. Hortenzijos išlieka dekoratyvios net ir žiemą.

REKLAMA

Erikos nepainiokite su viržiais

Itin dažnai erikas nepatyrę sodininkai supainioja su rudenį ypač populiariais viržiais. Nors šie augalai iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai panašūs, jie turi skirtumų. Viržiai žydi rugpjūčio–spalio mėnesiais, vėlyvosios veislės ir lapkritį, o erikos – pavasarį arba pirmoje vasaros pusėje.

Manoma, kad pirmieji tokį augalą pradėjo auginti britai XVIII a. viduryje. Po šimtmečio Nyderlandų ir Belgijos selekcininkai pradėjo veisti erikas, kurti naujas veislių formas ir hibridus. Šiandien daugybė šio augalo veislių auginamos tiek lauke, tiek patalpose.

Erikos pražysta anksti pavasarį, bet yra ir žydinčių vasarą. Šie augalai taip pat mėgsta rūgščią dirvą, atviras arba pusiau pavėsingas erdves. Ypač gerai erikos dera rododendrų pakraščiuose kartu su viržiais, žemaūgėmis pušimis. Taip pat gėlininkai dažnai erikas sodina alpinariumuose.

REKLAMA

Šilinis viržis – grožis paprastume

Šilinis viržis – daugiametis visžalis iki 70 cm aukščio įsišaknijančiais ūgliais ir kylančiomis šakelėmis krūmokšnis. Jų veislių įvairovė itin gausi, todėl galima rinktis ne tik pagal spalvą, bet ir krūmokšnio aukštį. Šilinis viržis žydi liepos–spalio mėnesiais.

Jų kraunami žiedynai tarsi tanki kekė – vienašalė, daugiažiedė. Stiebas sumedėjęs, šakotas, visos šakelės stačios. Lapai smulkūs, pailgi, visžaliai, bekočiai, pliki arba plaukuoti, ant šakelių išsidėstę 4 išilginėmis eilėmis. Pavasarį patariama pašalinti pernelyg išstypusius ar sutankėjusius stiebus.

Jie taip pat mėgsta rūgštų, purų, vandeniui pralaidų dirvožemį, atviras ir pusiau pavėsingas vietas. Viržius galite komponuoti su rododendrais, erikomis ar žemaūgiais spygliuočiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gausiažiedis bereinutis

Ištisus metus žalias gausiažiedis bereinutis užauga iki 60 cm aukščio. Tiesa, krūmas per ilgus metus gali pasiekti ir 2 m aukštį, bet auga gana lėtai – per 10 metų siekia vos 1 m aukštį. Gausiažiedžio bereinučio lapai gana žvilgūs, viršutinė jų pusė tamsiai žalia, o apatinė – šviesesnė, rusvai dėmėta. Rudenį šio augalo lapai tampa raudoni su violetiniais ar bronziniais atspalviais.

Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Pražysta baltai, žiedynai primena mažas pakalnučių puokštes. Žiedus kitam pavasariui sukrauna jau vasaros pabaigoje, todėl ir rudenį bei žiemą puošiasi kekėmis pumpurų.

Jis geriausiai auga rūgščiame dirvožemyje, puikiai auga rododendrų kaimynystėje. Vienodai gerai prisitaiko augti atvirose ir pusiau pavėsingose vietose.

REKLAMA

Sodo karalius – rododendras

Rododendrai – bet kokio sodo ar gėlyno puošmena. Šių dekoratyvių augalų įvairovė labai didelė: vieni gali būti visžaliai, kiti – numesti lapus rudenį. Dalis rododendrų žydi violetine, kiti švelniai rausva ar balta spalvomis.

Jei netolimoje ateityje svarstote auginti rododendrą, tinkamai pasirūpinkite jo augaviete. Specialistai pabrėžia, kad savo tėvynėje – Jungtinėse Amerikos Valstijose – rododendrai auga grupėmis, kalnuose bei atvirose, miškingose vietose, todėl jų šaknys labai plonos, paviršinės išsidėsčiusios 20–30 cm gylyje. Dėl šios priežasties, augalus galima sodinti net medžių, kurių šaknys eina tik gilyn, lajos plote. Tačiau nerekomenduojama rododendrų sodinti šalia liepų, bukų, kaštonų, tuopų ir ievų, nes šių medžių itin tanki lapija ir po jų lajomis mažai kliūva kritulių.

REKLAMA

Natūraliomis sąlygomis rododendrai auga rūgščioje, purioje, orui ir vandeniui laidžioje dirvoje. Rododendrams parinkite rūgščią, 4,5–5,5 pH dirvą. Ne mažiau svarbu, kad dirvožemis būtų humusingas. Mūsų klimato sąlygomis rododendrai užauga palyginti nedideli ir paprastai nesiekia 4 m aukščio.

Dažnai sodiečiai rododendrus renkasi auginti vejose šalia takelių, prie atraminių tvorelių arba prie tyvuliuojančių kūdrų. Rododendrai gražiai dera prie spygliuočių, ypač pušų, cūgų, kėnių, kadagių, maumedžių pašonėje.

Jei turite nedidelį sklypą, kurį norėtumėte vizualiai praplėsti, rekomenduojama priekyje sodinti baltai, o tolėliau – tamsesniais žiedais žydinčius rododendrus. Kadangi jie apsipila žiedais ne vienu metu, galite sukurti rododendrų grupes, pražystančias nuo balandžio iki rugpjūčio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Želdyno paįvairinimui – kukmedis

Dekoratyviniam želdynui ar gėlyno akcentui puikiai tinka ir kukmedis. Jis gali augti didžiojoje Lietuvos dalyje.

Kukmedis yra sąlyginai atsparus lietuviškoms žiemoms. Mėgsta nuo vėjų apsaugotą, pavėsingą vietą, gerai jaučiasi lengvame priemolyje, vidutinio derlingumo žemėje. Kukmedžiai auga gana lėtai, tačiau sodininkų meilę pelnė dėl koloniškos lajos, kurios viršūnės nesunkiai karpomos. Dendrologai rekomenduoja rinktis kolonines, tačiau ne pačias siauriausias veisles.

Baltoji sedula – dekoratyvi visada

Baltoji sedula – dekoratyvius, rausvus arba tamsiai raudonos spalvos stiebus turintis krūmas. Baltais žiedais apsipila gegužės mėnesį. Vasarą ji suformuoja tankią lapiją ir atrodo puošniai, o žiemą, rudenį, net ir numetus lapus, vis vien džiugina akis, nes labai gražiai atrodo jos raudoni stiebai.

REKLAMA

Jos veislių nemažai. Galima rinktis iš šviesiai žalių, baltai ar geltonai margais lapais. Jei norite žiemos metu išgauti išskirtinį derinį, šalia baltosios sedulos įterpkite ir palaipinę sedulą. Ji išsiskiria geltonomis šakelėmis, tad jų derinys baltame sniego fone atrodys ypač puošniai.

Graižažiedė veigelė

Yra daug veigelių rūšių, kurios skiriasi dydžiu, lapų ir žiedų spalvomis. Šių vasaržalių krūmų žiedai vamzdelio formos, žiedai pavieniai arba sutelkti į kekes, bet visos rūšys pasižymi gausiu žydėjimu. Šie krūmai gali užaugti iki 1 m aukščio. Žydi nuo gegužės iki birželio pabaigos.

Rekomenduojama visas veigeles žiemą pridengti. Jei žiemodamoss veigelės apšalo, nesijaudinkite – labai tikėtina. kad pavasarį jos vėl atsigaus. Šie krūmeliai mėgsta saulėtas, nuo stiprių vėjų apsaugotas vietas. Galima sodinti ir pavėsyje, bet žydėjimas nebus toks gausus. Veigelės mėgsta derlingą, neužmirkusį dirvožemį.

Autorė: Monika Kazlauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų