Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui šiandien Seime buvo nesėkmingai inicijuojama interpeliacija. Seimo narių nemalonės ministras užsitraukė dėl teismų reformos, visuomenės nepasitikėjimo teismais, dėl situacijos teismo medicinos srityje, laisvės atėmimo įstaigose, informacijos apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį perdavimo Baltarusijai bei dėl įvykių Garliavoje ir teisingumo nevykdymo.
Po daugiau kaip 5 valandas užtrukusios diskusijos, Seimo nariai galiausiai balsavo - pritarti ar nepritarti - dėl interpeliacijos teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui. Po slapto balsavimo už interpeliaciją pasisakė tik 36 Seimo nariai, o norint pašalinti ministrą reikėjo mažiausiai 71 parlamentaro balso. Prieš pasisakė 15, o susilaikė - 4 parlamentarai.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras dar prieš balsavimą teigė, kad pastangos nuversti ministrą yra ne kas kita, kaip tik rinkiminis triukas. „Visi tie, kurie pasisakė prieš R. Šimašiaus atsakymus, vos prieš kelerius metus patys buvo valdžioje. Todėl patys turėtume pagalvoti, ką padarėme ir ko nepadarėme, kad dabar nereikėtų visos kaltės versti ant vieno žmogaus“, – Seimo tribūnoje kalbėjo S. Šedbaras.
Komisija nepritarė ministrui
Seimo redakcinė komisija siūlė nepritarti teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją ir pareikšti juo nepasitikėjimą.
Tokį nutarimo projektą Seimui pateikė redakcinės grupės pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. Komisijos narių balsai pasidalino po lygiai - 6 parlamentarai balsavo „už“ ir 6 buvo „prieš“, lėmė komisijos pirmininko balsas.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Klausimų lavina (papildyta 10:35)
Seimo narys Valentinas Mazuronis teigė, kad R. Šimašius keistai ir įvairiai pristato, už ką jis yra atsakingas. „Bet Teisingumo ministerijos veiklos tikslai – formuoti valstybės politiką, civilinės ir baudžiamosios teisės procesus. Ir taip toliau. Tai esminiai klausimai, už kuriuos ministerija ir pats ministras turėtų atsakyti“, – pabrėžė V. Mazuronis.
Anot Seimo nario, R. Šimašius turėtų jaustis atsakingas už teisingumo buvimą arba nebuvimą Lietuvoje: „Norime paklausti, ar per pastaruosius 3 metus pasitikėjimas teisine sistema padidėjo, o gal sumažėjo. Mes matome atsivėrusią bedugnę. Ir klausimas ar ta praraja nedidėja. Ar eiliniam piliečiui tapo lengviau?“
Emocingoje kalboje V. Mazuronis klausė, ką daro R. Šimašius arba ruošiasi daryti, kad teisingumas grįžtų į mūsų valstybę.
Arogantiška pozicija kenkia
Atsakydamas į pateiktus klausimus, R. Šimašius teigia, kad supranta, jog interpeliacijos autoriai nori pastatyti jį į tokią poziciją, jog ministras turėtų ginti ir liaupsinti visą teisėsaugos sistemą, bet taip toli gražu nebus.
„Deja, turiu jus nuliūdinti. Prieš daugiau kaip 3 metus gavau Seimo pasitikėjimą tapti ministru. Jeigu Lietuvoje nebūtų problemų su teisėsauga, tai būčiau pats pirmas, kuris pateiktų siūlymą panaikinti tokią ministeriją. Lygiai taip pat, kaip nėra „saulės ministerijos“, nes saulė pateka kiekvieną rytą“, - pasakojo R. Šimašius.
Teisingumo ministras sutiko, kad darbų yra labai daug ir jis tą puikiai supranta: „Lietuvoje netrūksta bylų, kai sukeliamas rezonansas visuomenėje. Gaunu daug laiškų iš žmonių, kurie žino, kaip reikia pasielgti tiek man, tiek teisėjams. Bet apmaudu, kad kai kuriais atvejais Seimo nariai irgi žino, kas yra kaltas, o kas ne. Bet tokia arogantiška pozicija tik dar labiau kenkia pačiai teisėsaugos sistemai ir priimamiems sprendimams.“
Lyg tarp kitko, R. Šimašius užsiminė, kad tikrai nesigėdija, kad į dalį susitikimų atvyksta taksi, o ne juodu limuzinu. „Tikiuosi, kad tokia praktika išliks ir toliau“, - nukirto teisingumo ministras.
Mažesni krūviai teismuose
Anot R. Šimašiaus, be minimų rezonansinių įvykių yra tikrai daug daugiau problemų nei Seimo narių užduoti penki klausimai.
„Kalbant dėl teismų problemų, noriu pabrėžti, kad įgyvendinau tam tikras struktūrines reformas. Tą pabrėžė ir interpeliaciją inicijavę Seimo nariai. Buvo padarytos struktūrinės reformos, kurios pradės veikti tiek šiais, tiek kitais metais.
Krūvis teismuose yra sumažėjęs, todėl galima skirti daugiau dėmesio sudėtingoms byloms. Dar geresnius rezultatus pamatysime 2012 ir 2013 metais, kai bus įgyvendintos kitos reformos“, - pasakojo R. Šimašius.
Teisingumo ministras užsiminė ir apie jau veikiančias sistemas, kurios spėjo pasiteisinti. Užsiminta, kad nepiktybiškiems pažeidėjams yra daromos nuolaidos. Jei vairuotojas pirmą kartą padaro pažeidimą, jis gali susimokėti pusę minimalios baudos. „Ir ta galimybe pasinaudojo tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Vien dėl to krūviai teisėjams sumažėjo apie 10 procentų“, - pabrėžė R. Šimašius.
Norisi mažiau kalinių (papildyta 11:10)
Dėl teismo medicinos srities, anot R. Šimašiaus, išsiplėsti daug nereikia. „Šią sritį paveldėjau su didžiulėmis problemomis. Daug kur buvo antisanitarinės sąlygos, bet dabar situacija yra geresnė. Vėl pasikartosiu, problemų tikrai netrūksta. Iki šiol daug kur medicinos ekspertų darbas atliekamas neefektyviai. Įprastai yra daroma per daug tyrimų, kai asmens mirties priežastis iš esmės yra aiški. Tą reikia keisti“, - pabrėžė R. Šimašius.
Dėl laisvės atėmimo vietų, R. Šimašius prisipažino, kad tai buvo sritis apie kurią jis žinojo mažiausiai: „Buvo daug bėdų, neteisėtumo ir korupcijos židinių. Spėju, kad būtent šie pokyčiai daug kam sukelia alergiją. Yra daug buvusių įkalinimo įstaigų vadovų, kurie buvo atleisti, nes neturėjo tinkamos kompetencijos.
Tvarkos įvedimas šiose įstaigose daugeliui nepatinka. Mano tikslas, kad asmuo išėjęs iš įkalinimo įstaigos būtų linkęs mažiau nusikalsti. Noriu, kad visuomenei visa tai kainuotų pigiau, jog nebūtume valstybe, kuri įkalina daugiausiai žmonių. Iš tikrųjų yra daug iššūkių, kuriuos dar reikia įgyvendinti.“
Kartais sistema neveikia
Kalbėdamas apie įvykius Garliavoje teisingumo ministras pabrėžė, kad yra atsakingas už teisinės politikos formavimą, tačiau ne už teismo sprendimų priėmimą ir vykdymą.
„Telefoninės teisės laikai, kai tam tikras pareigūnas nurodinėja, kokius sprendimus priimti, tikiuosi, jau seniai praeityje. Be abejo, teismų sprendimai ne visada yra aiškūs ir suprantami. Prokuratūra irgi ne visą laiką tinkamai koordinuoja savo veiksmus. Daugiau kaip prieš metus inicijavau teismo sprendimo vykdymą, kai situacija susijusi su mažamečiais vaikais.
Antstolis, kai bylos susijusios su vaiko perdavimu privalo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pastarieji turi patarti, kaip tą padaryti. Juk vaikas nėra daiktas, kurį galima paimti ir perduoti. Negalima traumuoti vaiko. Apgailestauju, kad kai kuriais atvejais, tas neveikia. Bet šioje situacijoje kenkia tai, kad vienas žmogus žino geriau už kitus, o tai tikrai niekam nepadeda“, - pabrėžė R. Šimašius.
Daug priekaištų
Balsas.lt primena, kad interpeliaciją palaiko opozicinių frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės ir valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai. Jie iš ministro reikalauja paaiškinti savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklą.
Atsakydamas į interpeliacijos klausimą dėl situacijos Garliavoje Liberalų sąjūdžio deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog linčo teismai teisinėje valstybėje negalimi. Anot ministro, kalbant apie atsakomybę, reikia suvokti, koks pareigūnas ir už ką valstybėje yra atsakingas, o Lietuvoje teismai yra nepriklausomi.
Į klausimą, ar nejaučia atsakomybės dėl žmonių nepasitikėjimo teismais, ministras kartoja, jog neturi teisės daryti įtakos teismų sprendimams, o tik sudaryti sąlygas jiems veikti moderniai, viešai ir pagarbiai, ir sako kai kuriuos pakeitimus situaciją pagerinus.
Kalbėdamas apie teismo medicinos ekspertų darbą, R. Šimašius teigia, kad dirbama pagal reikalavimus, kiek leidžia objektyvios aplinkybės, tarp jų ir finansavimas. Piniginiams reikalams R. Šimašius kaltę suvertė ir atsakydamas į klausimą dėl prastos situacijos įkalinimo įstaigose.
Atsakydamas į klausimą apie žmogaus teisių gynėją A.Beliackį, kuris Baltarusijoje nuteistas remiantis iš Lietuvos gautais duomenimis, ministras tvirtina, jog minėti duomenys perduoti vadovaujantis ilgalaike praktika teikiant teisinę pagalbą užsienio šalims, o Baltarusija norėdama gauti informacija Lietuva šiuo atveju tiesiog pasinaudojo.
