Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso kandidatavimo galimybių.
Už nutarimo projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 18 parlamentarų. Už vieningai balsavo valdantieji bei „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai, taip pat kreipimąsi palaikė ir keli konservatoriai. Opozicinis Liberalų sąjūdis bei didesnė konservatorių dalis balsavo prieš arba susilaikė.
Taip pat ketvirtadienį pritarta, kad projektas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka. Kad būtų išlaikyti terminai, ketvirtadienį Seimas dėl projekto priėmimo nebalsuos, plenariniam posėdžiui jau einant į pabaigą, o galutinis balsavimas numatytas antradienį.
„Yra susidariusi gana sudėtinga ir gėdą mūsų valstybei daranti situacija ES šalių atžvilgiu“, – pažymėdamas, jog Lietuva yra neįgyvendinusi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl R. Pakso, sakė projektą pristatęs jo iniciatorius „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.
„Mes pasirinkome tokį kelią, koks numatytas mūsų teisės aktuose – paskutinė instancija yra KT, kuris galbūt pats ims ir interpretuos savo ankstesnį sprendimą, arba nurodys Seimui, kad jis galbūt vėl turi grįžti prie Konstitucijos keitimo. Kad žinotumėme, kokiu keliu eiti, reikia kreiptis į KT“, – siūlymą argumentavo „tvarkietis“.
Frakcijos kolega Andrius Mazuronis klausė, ar P. Gražulis su savo inicijuotu kreipimusi nebijo iš viso partijos lyderiui užkirsti kelio ateityje kandidatuoti Prezidento rinkimuose.
„Ar jūs nebijot, kad savo tokiu kreipimusi iš dažnai kritikuojamo KT gausitE tokį išaiškinimą, po kurio reiks nebe Konstituciją keistI, o vėl kreiptis į Strasbūro teismą? Jeigu KT išaiškins, kad Strasbūro sprendimas galioja tik Seimo rinkimams, ar jūs nemanot, kad tokiu būdu jūs pakišite R. Paksui koją galimybei išvis kada kandidatuoti, o galbūt jūs to ir siekiate?“ – klausė A. Mazuronis. Jis anksčiau yra kritikavęs partijos sprendimą prezidento rinkimuose kandidatu kelti R. Paksą, kuriam balotiruotis šiuo metu neleidžia įstatymai.
„Tikrai to nesiekiam, mes siekiam, kad būtų įgyvendintas EŽTT sprendimas“, – atsakė P. Gražulis.
Seimui siūloma KT klausti, ar prieštarauja Konstitucijai po apkaltos kandidatuoti draudžianti Prezidento rinkimų įstatymo nuostata. Iniciatorių teigimu, šis draudimas gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui bei konstituciniu aktu patvirtintai Lietuvos narystei Europos Sąjungoje (ES).
Tarp pasirašiusių – valdančiųjų frakcijų atstovai, taip pat pavieniai atstovai iš Seimo narių mišrios grupės bei „Drąsos kelio“ frakcijos. Nutarimo projektą planuojama pateikti ketvirtadienį, informavo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Savo kreipimesi iniciatoriai pažymi, kad Lietuva konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ konstituciškai patvirtino Lietuvos narystę ES. Taip pat pabrėžiama, kad ES Sąjungos sutartyje įrašyta, jog Bendrija gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
„Taigi, įsipareigojimas vykdyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normas bei įgyvendinti EŽTT sprendimus hierarchine prasme yra esminis konstitucinis principas, tiesiogiai kylantis iš normos, jog Lietuva yra demokratinė valstybė“, – teigiama nutarimo projekte.
Pasak iniciatorių, toks reikalavimas įpareigoja Lietuvą nedelsiant įgyvendinti EŽTT sprendimą, kuriuo draudimas R. Paksui iki gyvos galvos kandidatuoti Seimo rinkimuose pripažintas neproporcingu.
„Yra akivaizdu, kad EŽTT sprendimas privalo būti įgyvendinamas nedelsiant per protingą laiko tarpą ir valstybės institucijos negali priimti šiam sprendimui priešingų teisės aktų. EŽTT sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas politinėmis priežastimis“, – teigiama projekte.
Nutarimo projekte teigiama, kad neįgyvendinus EŽTT sprendimo „būtų grubiai pažeidžiama žmonių teisė rinkti, o rinkimai negalėtų būti laikomi nei sąžiningais, nei laisvais, nei demokratiniais, o jų rezultatai nebūtų nei legitimūs, nei teisėti“.
Seimo kreipimosi į KT siekia R. Paksas, kuriam kelią į rinkimus užtvėrė pretendentu jo neregistravusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o vėliau ir skundą dėl šio rinkimų komisijos sprendimo atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teismas pažymėjo, jog pagal KT išaiškinimą per apkaltą už priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų pašalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu. „Kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu“, – konstatavo teismas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis laikosi pozicijos, jog EŽTT draudimą po apkaltos visam gyvenimui kandidatuoti į parlamentą pripažinus neproporcingu, Lietuvos teisės aktai su minima nuostata prieštarauja Konstitucijai.
EŽTT yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
