Lietuvos politologai vienareikšmiškai smerkia nušalintojo šalies vadovo Rolando Pakso ir "Respublikos" dienraščio redaktoriaus Vito Tomkaus kandidatavimą pirmalaikiuose prezidento rinkimuose.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas V. Tomkaus sprendimą kandidatuoti pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose apibūdino kaip "pusiau chuliganišką elgesį".
"Tai dar vienas pretendentas populistas. Galbūt jis užims R. Pakso vietą, jei šiam nebus leista dalyvauti rinkimuose. Jei nebūtų R. Pakso, V. Tomkus pretenduotų į tuos pačius rinkėjus", - Eltai antradienį tvirtino A. Kulakauskas.
Pareiškinius dokumentus dalyvauti Prezidento rinkimuose V. Tomkus pirmadienį įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Nušalintojo šalies vadovo dalyvavimą Prezidento rinkimuose A. Kulakauskas įvertino kaip nepagarbą Konstitucijai. "Jei laikomės Konstitucijos ir ją gerbiame, tai neturėtų būti nė kalbos apie R. Pakso kandidatavimą. Vakarų demokratijai tai nesuprantamas dalykas. Jei R. Paksas dalyvaus, Lietuvos padėtis pasaulyje komplikuosis", - pažymėjo politologas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata R. Pakso ir V. Tomkaus dalyvavimą Prezidento rinkimuose pavadino "absurdo teatru". Jo žodžiais, po apkaltos R. Paksui visiems turėjo būti suprantama, kad toks politikas daugiau kandidatuoti negali.
R. Lopatos vertinimu, politinės partijos, neužkirtusios kelio R. Paksui kandidatuoti, elgėsi neatsakingai. "Partijų skaičiavimai - grynai partiniai, joms stinga atsakomybės už valstybės likimą", - teigė jis. Politologo nuomone, tik tuo atveju, jei R. Paksui bus užkirstas kelias kandidatuoti, atsivers erdvė rinkimuose varžytis tikriems kandidatams.
Istoriko ir politologo Česlovo Laurinavičiaus tvirtinimu, Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas ir valdančioji dauguma Seime, tik prasidėjus prezidentiniam skandalui, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad R. Paksas atsistatydintų.
"Tai turėjo būti kaip sveiko organizmo atmetimo reakcija į užkratą. A. Brazauskas dar spalio mėnesį turėjo viešai pareikšti, kad šis veikėjas turi būti izoliuotas. Tačiau jam buvo sudarytos sąlygos atsigauti. Dabar lieka tik pragmatiškai svarstyti, ar leisti R. Paksui dalyvauti rinkimuose. Esama argumentų už tai, kad jis dalyvautų. Sunki liga kartais praeina tik pasiekusi visišką krizę", - teigė Č. Laurinavičius.
Jis atmetė kai kurių politikų bei rinkėjų išreikštus nuogąstavimus, esą draudimas R. Paksui kandidatuoti varžytų tautos demokratinę teisę rinktis pačiai.
"Sakoma - žmonės patys pasirinks. Tai gal tegul ir Henrikas Daktaras kandidatuoja, o žmonės pasirinks patys? Kai peršama tokia pasirinkimo samprata, išplaunami skirtumai tarp gėrio ir blogio principų. Tokiomis aplinkybėmis galėtume pradėti rengti referendumus dėl nuteistų veikėjų - ar verta sodinti juos į kalėjimą, ar neverta", - svarstė Č. Laurinavičius.
Politologo požiūriu, Lietuvos politika stokoja padorumo ir Vakarų politinės kultūros brandinamo supratimo, kad reikia skaitytis su morale ir autoritetu.
"Atrodo, kad intelektualų, žurnalistų žodis nieko nebereiškia. Grįžtama prie sovietinio mito, kad valstybę gali valdyti ir virėja, ir liumpenas. Nelieka nei mokymo, nei moralės, nei Bažnyčios, nei politikų profesionalumo pripažinimo. Viską gali lemti įsiaudrinusios masės", - konstatavo Č. Laurinavičius.
Jo teigimu, V. Tomkaus kandidatūros iškėlimas yra simptomas, liudijantis, kad padorumo ribos dabar lengvai peržengiamos. "Vakaruose visuomenė geriau atskiria avantiūristus ir klounus nuo rimtų kandidatų", - pažymėjo politologas.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks šių metų birželio 13 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.
