Apie tai, kaip į vaikų nužudymus turi reaguoti valstybė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas ir gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Pone Marcinkevičiau, kaip paprastai gyvenime nutinka, kad žmogus gali sugalvoti pakelti ranką prieš savo vaiką, nebūdamas apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio, narkotikų ir panašiai? Kokie čia tie atvejai nutinka, depresijos, psichozės, kas gali paaiškinti tokį elgesį?
M. Marcinkevičius: Mes tokių atvejų turėjome keletą. Iš esmės, visi atvejai vertintini kaip psichozės. Tos psichozės gali būti įvairios kilmės. Prisimenu senesnį atvejį, kai tėvas vaikus sumėtė į šulinį, tuomet ten buvo aiški alkoholinė psichozė, jam išvis atrodė, kad tie vaikai yra kažkokios malkos.
Kitais atvejais psichozės priežastis gali būti kita. Na, ir viena tokių dažnesnių psichozės atvejų yra depresija, kuri palaipsniui pasiekia psichozės lygį, nes laiku nebuvo kreiptasi, nebuvo gauta pagalba.
Kai depresija pasiekia psichozės lygį, dažnai yra labai baisu tai, kad mama ar tėtis supranta, jog jis žudo savo vaiką, tiesiog psichozės būsenoje jam atrodo, kad pasaulis yra toks baisus, blogas, beviltiškas, jog jis suvokia, kad taip jis išgelbės vaiką nuo tolimesnių baisių kančių vieninteliu tuo būdu.
Šiuo atveju yra per mažai duomenų, kad pasakytume, dėl ko ta psichozė išsivystė, tačiau, jog žmogus padarytų tokį veiksmą, jis turi būti psichozės būsenoje.
O dėl ko gali išsivystyti tos psichozės ir per kiek laiko? Turiu omenyje, jei yra paprasta depresija, vis tiek žmonės gi pastebi, ji trunka kažkiek laiko. Na, bent artimesni žmonės tai pastebi, bet ar tai gali būti kažkoks greitas vyksmas?
M. Marcinkevičius: Na, vėlgi, priklauso nuo priežasties. Jeigu tai yra alkoholinė psichozė, tai ji gali išsivystyti gana greitai. Be abejo, prieš tai turėtų būti gana gausus alkoholio vartojimas. Dar psichozė gali išsivysti greitai pavartojus kažkokių narkotikų. Na, kol kas tokių atvejų Lietuvoje nebuvo, bet pasaulyje tokių yra, kai pavartoja psichotropinių medžiagų, ypač mišinių, ir ta psichozė gali išsivystyti greitai.
Jeigu mes kalbame apie depresiją, depresinę psichozę, tai ji vystosi palaipsniui. Čia yra skaudžiausia, kad niekas nepastebi iš artimųjų, iš aplinkinių, jog žmogus eina vis gilyn ir tai vyksta savaitėmis, ta būsena žmogui blogėja iki to, kad pasiekia visiškai kritinę ribą.
Dar prisiminkime tą stigmą, įsišaknijusią baimę, kai yra bijoma eiti pas psichikos sveikatos specialistus. Na, dėl to ir gauname tokius labai skaudžius rezultatus. Mes savo darbe su tokiais dalykais susiduriame kasdien, kai žmonės metai iš metų yra gilioje depresijoje, labai sunkioje būklėje ir kartais tai būna jau išsivystę iki psichozės, tik dar, ačiū Dievui, neatlikę kažkokių tokių tragiškų veiksmų.
Pone Rubikai, tie atvejai paprastai liudija, kad turime sukurti kažkokią sistemą, kuri būtų nukreipta į tą tikslinę grupę, šiuo atveju į mamas, auginančias mažus vaikus. Kiek aš sugebėjau prisiminti atvejų, tai buvo bent keturi tokie atvejai, kai mamos nužudė arba savo naujagimius, arba mažus vaikus. Pradedant Kaune, kai moteris šoko į upę su vaiku, Šiauliuose nuskandino naujagimį, Vievyje nuskandino mažametę, o dabar šis atvejis. Tikslinė grupė yra akivaizdi, ką mes dėl jų jau esame padarę arba ką darome?
I. Rubikas: Jūsų išvardinti atvejai yra labai skausmingi ir šiuo metu tokia sistema yra kuriama. Vienas iš dalykų, kas jau yra padaryta, tai labai svarbu perduoti informaciją laiku ir vietoje apie pogimdyvinės depresijos simptomus. Po gimdymo išrašius mamą iš gimdymo namų, specialistas turi žodžiu ir raštu informuoti apie tai, kas yra pogimdyvinė depresija, kokie yra simptomai, kur galima gauti pagalbos. Ministerija su nevyriausybinėmis organizacijomis parengė informacinį lankstinuką, kurį taip pat išplatino įstaigoms.
Kitas dalykas – pirmieji metai po gimdymo taip pat yra labai svarbūs. Tais atvejais, kai mama lankosi pas šeimos gydytoją arba akušerį, ginekologą, tai ten taip pat yra vietos, kuriose galima atpažinti pogimdyvinę depresiją ir čia labai svarbu, kad tie specialistai turėtų tinkamas kompetencijas ir jei mato kažkokius simptomus, nukreipti pas tinkamus sveikatos specialistus. Mes, kaip ministerija, esame apmokę jau 700 tokių specialistų ir planuojame tuos mokymus tęsti.
Taip pat yra labai svarbu, kad visuomenė kitaip žiūrėtų, mažinti stigmą, didinti visuomenės supratimą apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria mama ir kokie psichikos sveikatos sutrikimai gali kilti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Vyro gyvenimas, kaip kokio primityvo ar kudikio, paest, pas....kt, pas...st, daznas dirba lengva 8val.darba, tada laka alu prie kompo geimindamas, arba su draugais slaistosi po barus ir pralaka viska ka uzdirba, tada prisiskolina ir toliau lebauja ir su metais dauguma i tokius pijokus pavirsta, del to moterims depresija ir nelaimes prasideda, nes teki uz normalaus vyro, kuris veliau per draugus i pijoka pavirsta.
