REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš pasaulio politikos ir verslo lyderių galvos nedingstančios globalios ekonominės ir finansų problemos ne vieną privertė prabilti apie augančią protekcionizmo bangą. Ar galima tikėtis, kad pasikartos Didžiosios depresijos scenarijus?

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje prasidėjusi Didžioji depresija privertė valstybes ieškoti priemonių, kaip pagyvinti savo ekonomiką. To meto lyderiai nusprendė įvesti aukštus muitų tarifus, importo kvotas ir griežtas užsienio valiutų mainų kontrolės priemones. Tačiau šios priemonės nepasiteisino ir privedė prie pasaulinės prekybos žlugimo. Šiandien panašaus scenarijaus baiminasi ne vienas ekonomikos ekspertas.

REKLAMA

Prekybos apribojimai

Pastaraisiais metais tarptautinėje erdvėje buvo galima pastebėti ne vieną pavyzdį, kai kuri nors valstybė, siekdama atgaivinti savo ekonomiką, pradėjo taikyti įvairias užsienio prekybą ribojančias priemones.

Norėdama pakelti savo valiutos kursą Argentina nustatė valiutų apsikeitimo normas, kad galėtų sumažinti importo išlaidas, ir sukėlė kitų užsienio valstybių nepasitenkinimą. Brazilija ėmė riboti automobilių importą iš Argentinos ir Meksikos. Papildomų barjerų tarptautinei prekybai sudaro ir nauja antidempingo mokesčių banga.

REKLAMA
REKLAMA

Prekybos mastą sujaukė ir tam tikrų valstybių eksporto apribojimai. Indonezija tokius ribojimus taiko nikelio rūdai, Kinija – retiesiems metalams, Tanzanija – kukurūzams. Iš pradžių taikomos švelnios produktų kontrolės priemonės, tačiau vėliau vis dažniau visiškai uždraudžiamas importas. Visai neseniai Rusija, tvirtindama, kad siekia užtikrinti sveikatos apsaugą, uždraudė gyvų gyvulių importą iš Europos Sąjungos (ES) ir sukėlė prieštaravimų Briuselyje.

Kai kurios protekcinės priemonės gali atrodyti visiškai nereikšmingos, pavyzdžiui, minimalios kainos kuprinėms ir vaikiškiems vėžimėliams Argentinoje arba nauji tarifai žoliapjovių pjūklams Pietų Afrikoje, tačiau bendras poveikis yra nemažas ir kelia nerimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Negirdimi perspėjimai

Apie augančią protekcionizmo bangą bandančios perspėti institucijos bei jų vadovai tikisi, kad nerimo balsus išgirs ir didžiųjų pasaulio valstybių galvos. Kol kas viršūnių susitikimuose tik sakomos kalbos apie protekcionizmo žalą ir girdimi siūlymai, kaip derėtų jos išvengti, tačiau akivaizdu, kad laisvą prekybą ribojantys barjerai yra lengviau statomi nei griaunami.

Birželį ES pateikė ataskaitą apie pasaulinę prekybą. Joje teigiama, kad daugėja protekcionizmo priemonių, kuriomis valstybės siekia apsaugoti nacionalinę pramonę nuo užsienio konkurencijos. Bendrijos prekybos komisaras Karelas De Guchtas prieš G20 valstybių susitikimą, kuris birželio viduryje vyko Meksikoje, paragino didžiąsias pasaulio ekonomikas akyliau stebėti protekcionizmo tendencijas.

REKLAMA

„Akivaizdu, kad G20 narės privalo dėti daugiau pastangų kovodamos su protekcionizmu, – pristatydamas ES ataskaitą žurnalistams kalbėjo K. De Guchtas. – Nerimą kelia vien per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai išaugęs prekybos ribojimo priemonių skaičius.“

Protekcionizmo cunamis

Neseniai paskelbtoje Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ataskaitoje pažymima, kad prekybą ribojančios priemonės šiandien įgyja naujų, sudėtingesnių formų, o besivystančios rinkos taiko didžiausius apribojimus eksportui. PPO jau nuo 2008 metų stebi įvairias protekcionizmo tendencijas pasaulio prekyboje. Organizacijos generalinis direktorius Pascalis Lamy tvirtina, kad šios priemonės jau dabar kelia didžiulį susirūpinimą.

REKLAMA

„Iki šiol dar nesame pastebėję tokio protekcionizmo cunamio, kokio galėjome tikėtis 2007–2008 metais, tačiau paskutinė mūsų ataskaita rodo, kad nerimą keliančios tendencijos išlieka ir pamažu didėja rizika, jog ateityje tai gali pakenkti pasaulinei ekonomikai“, – „Bloomberg“ televizijos laidoje „City Central“ teigė jis.

Remdamasi PPO paskelbta ataskaita Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde taip pat pasinaudojo proga priminti, kad jokia šalis nėra apsaugota nuo neigiamų protekcionizmo padarinių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Naujausia PPO ataskaita, kurioje teigiama, kad auga protekcionizmo rizika, kelia nerimą“, – Indonezijos sostinėje Džakartoje vykusiame verslininkų forume kalbėjo Ch. Lagarde.

Visi šie perspėjimai tėra tuščios kalbos, jei jų negirdi ir atitinkamų priemonių prekybos apribojimams mažinti nesiima protekcionizmo šešėlio dengiamos valstybės.

Pačių kaltė

Meksikoje susitikę G20 šalių vadovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl augančio protekcionizmo ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus vengti naujų prekybos ribojimų. Kalbėti ir nuolat kartoti tą patį bepigu, kai labiausiai dėl sėlinančios protekcionizmo bangos yra kaltos pačios G20 šalys.

REKLAMA

ES ataskaitoje kaip didžiausios laisvos prekybos pažeidėjos buvo nurodytos Argentina ir Rusija. Daugiausia PPO ataskaitos autorių kritikos strėlių sulaukė išsivysčiusios šalys. PPO duomenimis, tris ketvirtadalius prekybos ribojimo priemonių taiko išsivysčiusios šalys prekiaudamos su kitų šalių įmonėmis, o dažniausiai šios priemonės taikomos žemės ūkio produkcijos versle.

Vieno Šveicarijos universiteto profesoriaus Simono Evenetto vadovaujama stebėjimo tarnyba „Global Trade Alert“ neseniai pranešė, kad valstybių protekcionizmas praėjusiais metais buvo kur kas pastebimesnis nei 2010-aisiais.

REKLAMA

„Pasaulinei prekybos sistemai nepavyko sumažinti protekcionizmo lygio nuo 2009 metų, kai įsigalėjo „naudos iš kaimynių“ politika“, – „Financial Times“ tvirtino S. Evenettas.

„Global Trade Alert“ pažymi, kad 2008 metais G20 valstybės pasižadėjo išlaikyti laisvą prekybą, tačiau grupės narės šiemet taiko beveik 80 proc. visų pasaulinių protekcionizmo priemonių.

Nustatyti bendrą prekybos apribojimo mastą nėra lengva. Daugelis tokių priemonių yra susijusios su licencijavimu ar reguliavimu, o ne tokiais lengvai pamatuojamais veiksmais kaip antidempingas ar subsidijavimas. Dauguma tokių priemonių yra teisėtos, nes didžiosios valstybės randa būdų, kaip išnaudoti spragas PPO taisyklėse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto pasaulinė prekybos sistema nėra pagrindinis pavojus. Kur kas labiau baiminamasi, kad dėl išaugusio protekcionizmo pasaulio ekonomika gali vėl pasinerti į recesiją, o valstybės, bandydamos išlaikyti kvalifikuotus darbininkus šalyje, palankiau vertins vietos kompanijas. Dartmuto koledžo ekonomikos profesorius Douglasas Irwinas teigia, kad toks scenarijus yra tikėtinas.

„Kuo ilgiau nebus sprendžiamos ekonomikos problemos, tuo daugiau prekybos apribojimų taps nuolatiniai, – „Wall Street Journal“ rašo D. Irwinas. – Didžioji depresija parodė, kad įtvirtintus apribojimus vėliau tampa vis sunkiau panaikinti.“

REKLAMA

FAKTAI: Protekcionizmo antplūdis

Europos Komisijos (EK) duomenimis, per pastaruosius 8 mėnesius pasaulyje buvo įvestos 123 naujos prekybą ribojančios priemonės, t. y. daugiau nei 25 proc. daugiau nei prieš metus. Per tą patį laikotarpį buvo panaikinta vos 13 tokių priemonių.

Anot PPO ataskaitos autorių, per pastarąjį pusmetį priemonės vietos kompanijoms apsaugoti pasaulinės prekybos mastą sumažino 3 proc.

PPO teigimu, didžiausia kliūtis laisvai prekybai yra netarifinės priemonės: techniniai prekybos barjerai, sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės priemonės.

REKLAMA

Stebėjimo tarnybos „Global Trade Alert“ duomenimis, 80 proc. prekybos apribojimų praėjusiais metais taikė G20 grupei priklausančios šalys.

Nors nuogąstavimų netrūksta, bankas HSBC prognozuoja, kad pasaulio prekyba per ateinančius 15 metų augs beveik 90 proc.

Mindaugas SAMKUS

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26 (89), liepos 30-rugpjūčio 5 d.), rubrikoje „Užsienyje“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų