Būtent ten ji galiausiai liko 15-ta, o 200 m krūtine rungtyje jai į pusfinalį prasibrauti nepavyko.
Įvairių prabų medalių jaunimo varžybose bei Europos jaunimo čempionate turinti plaukikė į Tokiją vyko su mintimi ne tik sudalyvauti, bet kartu sau išsikėlė ir asmeninių tikslų.
Sportininkė tikina, kad po žaidynių prabėgus trims savaitėms jaučiasi jau pailsėjusi ir dabar ruošiasi artimiausiems startams.
„Mintys jau susigulėjo. Prabėgus šiek tiek laiko po olimpiados jaučiuosi pailsėjusi. Kadangi šioks toks psichologinis nuovargis tikrai jautėsi, reikėjo laiko atsipūsti. Bet dabar pilnai atsigavau ir žymiau geriau jaučiuosi, galiu pradėti naujo sezono startus“, – sakė K. Teterevkova.
Kylančia Lietuvos plaukimo žvaigžde vadinama sportininkė į Tokiją pateko ne įvykdžiusi olimpinį normatyvą, o dėl geriausio pasaulio reitingo tarp Lietuvos plaukikių.
Dažnai ypač jaunam sportininkui olimpinis debiutas ne itin nusiseka. Lygiai taip pat kartais dalyvavimas žaidynėse palieka visai kitokį įspūdį nei atletas įsivaizdavo.
Su portalu tv3.lt bendravusi K. Teterevkova prasitarė, kad, galų gale, nepaisant įspūdžio, tai yra tik dar vienerios varžybos.
„Galbūt kai anksčiau per televiziją tekdavo stebėti olimpiadą man tai atrodo kažkas wow. Tačiau nuvykus tai atrodo kaip gana įprastos varžybos, kur egzistuoja tie patys dalykai. Žinoma, gal tik daugiau tų tikrai aukščiausio lygio atletų, bet, kaip ir kitiems turnyrams, reikia taip pat ruoštis, taip pat būti pasirengus ir fiziškai, ir psichologiškai“, – tikino sportininkė.
Itin svarbus ir psichologinis pasiruošimas
Sporto psichologija tik pastaraisiais metais skinasi kelią į Lietuvos sporto padangę. Jaunesnioji karta vis dažniau savo bėdas ir išgyvenimus dalinasi su specialistais, o nelaiko savyje.
19-metė plaukikė tikina, kad ji tam skiria lygiai tokį patį didel dėmesį kaip ir fiziniam pasiruošimui.
„Aš jau gana senokai bendrauju su sporto psichologu. Čia yra tikrai ilgas procesas ir darbas. Tai nėra tik metų darbas, kai viską galima pasiekti gana greitai. Juk visko atsitinka gyvenime – kartais susitvarkai geriau, kartais visai blogai. Varžybų metu tokie dalykai kartais vaidina lemiamą vaidmenį“, – pasakojo sportininkė.
K. Teterevkovai priklauso keli Lietuvos rekordai. Jaunoji sportininkė prabėgusiose Tokijo žaidynėse sau buvo išsikėlusi ir asmeninius tikslus.
„Norėjau įvykdyti olimpinį normatyvą, kadangi važiavau be jo. Tai tikėjausi dviejų, o gavosi, kad pavyko vieną pasiekti. Bet šiaip viskas susiklostė gerai, nes pavyko pakliūti į pusfinalį. Tai toks rezultatas džiugina“, – apie 15 vietą 100 m krūtine distancijoje sakė K. Teterevkova.
Lietuvės karjera po truputį kyla į viršų. Nuo mažų dienų, kai ją tėtis atvedė į trumpo nuotolio baseiną, mergina gana greitai pradėjo plaukti ilgesnius nuotolius. Nuo Europos jaunimo čempionato bronzos prieš trejus metus iki aukso dar tais pačiais metais.
2019 m. Rusijoje vykusiame Europos jaunimo čempionate 50 m plaukimo krūtine rungtyje ji iškovojo sidabrą. Galų gale plaukikė debiutavo ir olimpinėse žaidynėse.
„Šiek tiek gal ir jaučiasi, kad mano karjera kyla, bet toks ir yra mano tikslas. Galbūt dalyvavimas olimpiadoje tikrai padeda praverti kai kurias duris“, – teigė sportininkė.
Ji omenyje turėjo Tarptautinę plaukimo lyga (ISL), kurioje ruošiasi dalyvauti jau netrukus. Iš lietuvių ten bus dar ir Simonas Bilis.
Opiausia problema – baseinų trūkumas
K. Teterevkova kartu su kitais Lietuvos plaukikais nemažai laiko praleidžia ir užsienio stovyklose. Tik kandemija kiek pakoregavo šiuos planus.
Pasibaigus Tokijo žaidynėms, kur Lietuva iškovojo vos vieną medalį, imta kalbėti apie prastą sporto situaciją mūsų šalyje ir elementarios krypties nebuvimą.
Apie tai pasisakė ir aukščiausi šalies vadovai, federacijų atstovai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Visos pusės pripažino, kad tam tikrų korekcijų tikrai reikia. Jų nesant bendra sporto situacija, jaunų talentų ugdymo sistemos gali neduoti vaisių.
O paklausta, su kokiais iššūkiais ji pati, kaip plaukikė, susiduria, K. Teterevkova ilgai negalvojo.
„Trūksta baseinų, – teigė sportininkė. – Labai jaučiasi jų trūkumas, nėra tiek takų, kad visi visada sutilptume. Juk yra ir profesionalių atletų, ir šiaip plaukiojančių ar besimokančių plaukti žmonių. Labai gerai, kad tiek daug žmonių plaukia, bet elementariai trūksta daugiau takų“.
Nepaisant to, pasak 19-metės, Lietuva visada turėjo, o ir dabar turi gana nemažai talentingų plaukikų.
„Tikrai yra tų sportininkų ir labai gabių, vaikų visada atsiranda, kurie nori plaukti, tobulėti. Galbūt jei turėtume daugiau baseinų tas skaičius būtų ir dar didesnis“, – sakė K. Teterevkova.
Sportininkės artimiausi planai yra dalyvavimas minėtos ISL lygos varžybose. Ten ji turėtų startuoti jau po keletos dienų.
