Nors Lietuvoje žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos dabar palankios, supirkimai – tarsi pristabdyti, ir šiemetiniai rodikliai nerodo žemės ūkio plėtros. Pažymėtina, jog pastaruosius dvejus metus investicijos į žemės ūkį buvo negausios. Be to, maisto pramonės augimą, analitikų nuomone, trukdo pernelyg griežtas veiklos reglamentavimas. Ypač – aplinkosaugos srityje.
„Žemės ūkio vystymuisi labai būtų paranku susilaukti strateginio investuotojo. Jis ne tik suintensyvintų šakos vystymąsi. Jo ryšiai, galimybės padėtų maisto pramonei skverbtis į naujas rinkas. Ten, kur sparčiai gausėja gyventojų, kur auga jų perkamoji galia. Ypač – Azijos šalyse“, – antradienį Kaune prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje „Bendroji žemės ūkio politika: kiek realūs ES naujųjų šalių žemdirbių lūkesčiai?“, kuri tęs darbą ir trečiadienį, sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis.
Akcentuodamas tai, kad tiek žemės ūkio, tiek maisto pramonės plėtra susijusi su eksportu, jis siūlė eksportuotojams daugiau dėmesio nei ligi šiol skirti naujoms rinkoms – Kinijos, Brazilijos ir kitų sparčiai besivystančių šalių.
Kol kas per 60 proc. Lietuvos maisto gamybos sektoriaus produktų eksportuojama į Europos Sąjungos valstybes. Tikėtis, kad eksportą į šias šalis perspektyvu padidinti, neverta, nes gyventojų mažėja, o vietinės rinkos prisotintos. Taip pat neverta ilgalaike partnere (maisto pirkėja) vadinti ir Rusijos, nes ten situacija per kelerius metus turėtų pasikeisti iš esmės.
„Mažėja Lietuvoje gyventojų, mažėja ir vidaus pardavimai, bet Lietuvos maisto produktų eksportuotojams nederėtų tradiciškai prisirišti prie Rusijos rinkos, nes šios šalies vyriausybė parengė labai ambicingą apsirūpinimo maistu programą. Taip pat neverta tikėtis, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje išaugs mėsos paklausa. Gyventojų nedaugėja, o esami ir dabar pakankamai gerai valgo. Tačiau neabejotina, kad ekologiškų produktų rinka Europos Sąjungoje tikrai augs“, – dėstė analitikų prognozes prof. R. Rudzkis.
Pasak jo, maisto eksportas iš Lietuvos pernai pateisino tiek žemdirbių, tiek pramonininkų viltis.
Lietuva maisto eksportavo beveik už 10 milijardų litų, 3 mlrd. iš jų gavo perpardavusi kitose šalyse pagamintus produktus. Maisto sektoriaus perspektyvos yra labai geros. Šiuo metu jam tenka per 7 proc. šalies BVP.
Tarptautinėje konferencijoje dar diskutuota apie įvairių Europos Sąjungos valstybių interesų derinimą, rengiant žemės ūkio politiką, taip pat išsakyti Lietuvos žemdirbių lūkesčiai dėl galimų šio sektoriaus vystymosi problemų ir būsimų iššūkių artimiausiais metais.
