Šeštadienio vakarą suveikus signalizacijai sostinės Agrastų gatvėje esančiame Holokausto aukų memorialiniame muziejuje paaiškėjo, kad vagys tik nupjovė spyną, tačiau į vidų nepateko.
Į įvykio vietą atskubėję apsaugininkai įsibrovėlių pėdsakų neaptiko.
Muziejus įkurtas po Antrojo pasaulinio karo minint fašistinės Vokietijos Holokausto aukas. Hitlerio kariuomenė muziejaus vietoje įrengė dujų kameras, kur degino žydų tautybės žmones.
Panerių memorialinis muziejus įkurtas buvusiame 1960 m masinių žudynių vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta nuo 50 000 iki 100 000 įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų.
1962 m. Panerių muziejus buvo prijungtas prie Revoliucijos muziejaus. 1985 m. pastatytas naujas muziejaus pastatas, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto Jaunučio Makariūno projektą sutvarkyta teritorija – išasfaltuoti takai, sutvarkytos laidojimo duobės, pastatyti paminkliniai akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsirado pirmasis paminklinis akmuo, hebrajų, jidiš, lietuvių ir rusų kalbomis skelbiantis, kad čia nužudyta 70 tūkst. žydų.
1991 m. Panerių muziejus be masinių žudynių teritorijos prijungiamas prie Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus.
2009 metais Panerių memorialinis muziejus atšventė 50-ąsias įkūrimo metines. Šis jubiliejus buvo Trečiojo Pasaulio Litvakų Kongreso programos dalis. Muziejus jubiliejų pasitiko atnaujintais ekspozicijos stendais, pasakojančiais apie Vilniaus getą, žydų vaikų likimą, nacius atsakingus už Vilniaus žydų žudynes, degintojų brigados darbą ir jų suorganizuotą bei įvykdytą pabėgimą pas partizanus.
Vienoje iš duobių pastatytos išlikusios, originalios kopėčios, nuo kurių į laužą buvo metami lavonai.
Panerių memorialinio muziejaus ekspozicijoje taip pat galima pamatyti nužudytųjų Paneriuose nuotraukas, okupacinės valdžios įsakus ir dokumentus, rastus žudynių teritorijoje, drabužius, avalynę, kalinių darbo įrankius.
