Gyvūnų globėjai sako, kad nors apie kačių sterilizaciją kalbama daug, rezultatai dar nepakankami. Ne visos savivaldybės tuo tinkamai pasirūpina pirkdamos paslaugas, tad kačių populiacijos reguliavimas gula ant savanoriškų organizacijų, išgyvenančių tik iš žmonių aukų.
„Šitas mažutėlis pateko iš vienos statybvietės, darbuotojai pamatė kniaukiantį katinėlį likimo valiai, o mamos nebuvo“, – laikydamas mažą katinuką pasakoja veterinarijos gydytojas Giedrius Survila.
Priežiūros jam reikia 24 valandas per parą, o pagalbos labai trūksta.
„Reikalinga nuolatinė priežiūra kačiuką maitinti kas dvi valandas specialiu mišinuku. Reikalingi dideli žmogiškieji resursai, nes reikia maitinti ne tik dieną, bet ir naktį, ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis“, – teigia „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
O švelniakailiais reikia ne tik rūpintis, bet ir gydyti. Katinėliai atvežami ir ligoti, ir apleisti.
„Yra daug blusuotų, turinčių ausų erkučių, na, ir virusai, kurie puola, ypač jauniklius, tai ir kačių slogos simptomai, kalicivirozės simptomai, ir blogiausia arba nepagydoma liga – kačių maras“, – sako G. Survila.
„Nuaro“ priglausti katinėliai godžiai lapnoja ėdalą, nežinia kiek dienų nieko neragavę. Įstaigos perpildytos.
„Mes fiksuojame tokį masinį antplūdį, kačiukų masė patenka į prieglaudą. Manau, kad į visas prieglaudas patenka daug katinėlių“, – tikina J. Gustaitienė.
Ir tokių nelaimėlių į prieglaudas šiomis dienomis kasdien atkeliauja dešimtys.
„Viena katė atkeliavo su 8 kačiukais, aiškiai matosi, kad dalis vaikų jos, dalis ne jos, tačiau mama rūpinosi visais aštuoniais“, – sako „Nuaras“ vadovė.
Katės maitina ir savus vaikus, ir priglaustus pamestinukus. O tokių situacijų pavyktų išvengti, jei katės būtų sterilizuotos.
„Man apmaudžiai skaudu, kad žmonės dar iki šiol turi dogmų dėl kastracijos ir kartais žmones, kurie šeria prie daugiabučių ar gyvenvietėse gyvenančias kates, reikia įkalbinėti, kad mes sugausim, iškastruosim ir viskas bus gerai“, – pasakoja J. Gustaitienė.
Dalis savivaldybių sudariusios sutartis ir vykdo PSP, pagauk–sterilizuok–paleisk, programą.
„Tarsi ir smagu ta gyvybė – maži kačiukai, mieli, gražūs, bet jie neturėtų gimti tarp daugiabučių, todėl reikalinga kastracija. Katės idealiomis sąlygomis galėtų atsivesti iki 3 vaikų per metus, tai įsivaizduokite kokia populiacija būtų, jei nebūtų vykdoma kastracijos programa“, – sako G. Survila.
Tačiau daug kur rūpestis beglobėmis katėmis gula ant savanoriškų organizacijų pečių.
Katės sugaunamos, kastruojamos ir grąžinamos į jų gyvenamas teritorijas. Visa tai – įstaigos „Rožinės pėdutės“ kolektyvas vykdo už geraširdžių suaukotas lėšas.
Gyvūnų globėjai primena, kad svarbu ne tik mylėti gyvūnus, bet ir jais pasirūpinti: sterilizuoti, šerti, įpilti dažniau šviežio, švaraus vandens, ir pasirūpinti nameliais, kur keturkojai galėtų prisiglausti.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Sugaudyti visas gatvėse valkataujančias katės, jas sterilizuoti ir paleisti atgal (nes nei iš prieglaudos, nei iš kitur niekas jau tokios nelaimės sau į namus, - ji jau su charakteriu, gali ir nepriprasti prie naujų namų ir šeimininko, o be to, - prieglaudose žmonės tesudaro mažų 3-4 mėnesių amžiaus kačiukų).
Kačių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 10-14 metų. Tad tokiu atveju, tebūnie bent po 15 metų, gatvėse neliktų valkataujančių ir dėl to - nelaimingų kačių.
Be to, iš gyvūnų prieglaudų maži kačiukai irgi turėtų būti žmonėms atiduodami tik STERILIZUOTI.
Tik kažin ar kažkam bus įdomus toks mano pasiūlymas, o jei ir bus imtasi to, tai tik tam kad "įsisavinti" programos lėšas...
