„Būtina prisiminti istoriją ir ypač mokytis iš jos skaudžių pamokų. Todėl šiandien Lietuva supranta, kas vyksta Europoje, kur yra grėsmė ir kur vyksta okupacija ir teroras prieš europines valstybes. Aš turiu galvoje ir Ukrainą. Antrojo pasaulinio karo istorijos pamokos sako, kad negalime likti stebėtojais, nes jeigu stovėsime nuošaly ir tik stebėsime, žus žmonės, vyks okupacijos, teroras ir nusikaltimai žmogiškumui“, – Lenkijoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, šias istorines pamokas geriau supranta labiau nuo Antrojo pasaulinio karo nukentėjusių šalių gyventojai, tačiau „skausminga Europos istorija tikrai įsirėžusi labai giliai, palietusi beveik visas Europos šeimas“.
Prezidentė lankosi Vesterplatėje, kur 1939 metais vyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis Europoje. Šalies vadovė padės gėlių prie paminklo, skirto Vesterplatės pakrantės gynėjams atminti. Vėliau Gdansko Europos solidarumo centre su kitų Europos šalių vadovais ir istorikais dalyvaus diskusijoje apie Antrojo pasaulinio karo palikimą ir jo pamokas šiandieninei Europai.
Gegužės 9 dieną Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima Rusijoje – Lietuva šį minėjimą boikotuos. Prezidentės teigimu, Lietuva negali žiūrėti buvusio okupanto karinio parado.
„Tai mūsų pozicija, kad Lietuva su visa Europa švenčia Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kad mes esame europiečiai ir švenčiame europietiškas ir lietuviškas šventes. Mums sovietinė okupacija reiškia tremtis, žūtis ir reiškia penkiasdešimties metų nelaisvę. Tai mes išreiškiame savo poziciją: švęsti ir žiūrėti buvusio okupanto kariuomenės paradą, ir dabar vykdančio Krymo okupaciją ir karo veiksmus Ukrainoje, Lietuva negali“, – sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė kartu su premjeru Antrojo pasaulinio karo pabaigą penktadienį minės ir Lietuvoje.
Nuo 1939 iki 1945 metų vykusiame Antrajame pasauliniame kare žuvo daugiau nei 60 milijonų žmonių, daugiausia - civilių.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
