Kaip jau skelbta, kovo 1 dieną Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti naujas bausmes žurnalistams ir redakcijoms. Siūlau Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei apsispręsti, ar jiems reikalingos savo gretose stalinistinės cenzūros įsigeidusios „politikierės“.
Cenzūros ilgesys nesutramdomas
Baudžiamąją atsakomybęsiūloma numatyti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atskleidė arba viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo neviešą baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos medžiagą.
Nors žurnalistų organizacijos bent jau formaliai sureagavo į tai bendru pareiškimu, savo nuogąstavimus išreiškė ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas – rimta diskusija kol kas nevyksta. Politiniu lygiu jos iš viso nėra – tiek kiti socialdemokratai, tiek jų koalicijos partneriai, kaip ir opozicija, švilpaudami apsimeta, kad nieko nenutiko.
Neprisimenu nė vienos partijos, kuri rinkimuose nebūtų pasisakiusi už didesnį teismų atvirumą arba būtų žadėjusi įvesti cenzūrą, visus įbauginti. Tiesą sakant, kone kiekvieną kartą, pasikeitus valdžiai, naujai atėjusiesiems ima niežtėti įvairios kūno dalys – nuo noro kaip nors pakirpti sparnus žiniasklaidai, ką nors stipriau pareguliuoti. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su trumpai Seimo pirmininku pabuvusiu Arūnu Valinsku prieš ketverius metus mėgino „įvesti tvarką“ ribodami kvotomis akreditacijas ir nurodydami kur kam stovėti. Daugumą tų marazmiškų sumanymų teko pasidėti į stalčius, o opozicijoje tuomet buvę socdemai mušėsi į krūtinę, kad tikrai nieko panašaus nedarytų. Iš žiniasklaidos į tuometinio premjero patarėjus nudreifavęs žinomas apžvalgininkas Virgis Valentinavičius irgi mėgo įsijausti į apsaugininko nuo nepageidaujamų žurnalistų vaidmenį. Bet tai atrodė labiau komiškai ir apgailėtinai negu rimta ir pavojinga.
Visus į kalėjimą
Palyginkime. Dabar BK 247 straipsnis skelbia: „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo: Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Minėtos dvi socialdemokratės pademonstravo arba labiau bolševizmu atsiduodantį mentalinį kamieną, arba tiesiog (prie šios minties grįšiu vėliau) įregistravo tai, ką joms padavė kas nors iš kitur.
„Papildyti kodeksą 247'1 straipsniu: Tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį arba bylos medžiagą ar jos dalį, teismo nustatytą nevieša po bylos išnagrinėjimo, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, atskleisdamas arba paskelbdamas bylos duomenis, susijusius su nepilnamečiu, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Aš asmeniškai manau, kad tai atviras noras įdiegti autocenzūrą, nužudyti ir taip leisgyvę tiriamąją žurnalistiką bei „apsaugoti visuomenę“ nuo teisės sužinoti, kokių dalykų tuose uždaruose posėdžiuose kartais ištinka, ką atspindi ta slapta medžiaga, kaip neretai meluoja teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų oficialios versijos.
Juk oficialiai, pavyzdžiui, kažkodėl neigta, kad Eglės Kusaitės byloje dalyvavo iš Rusijos atvykę FSB karininkai. Buvo neigiama net pati tokio bendradarbiavimo galimybė. Net tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas man asmeniškai dievagojasi nepaneigiamą melo įrodymą pamatęs tik mano paties paviešintoje medžiagoje. Papurkštavusi, paūbavusi, visokioms komisijoms prirašiusi šiurpinančio kvailumo ir nekompetencijos persmelktus skundus, Generalinė prokuratūra nieko nepešė. Priėmus minėtas pataisas jau būtų kitaip.
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso išlyga dėl tokių duomenų paviešinimo, esant viešajam interesui, būtų eliminuota. Tiek aš, tiek mano kolega iš portalo alfa.lt Rimas Varnauskas, (o gal ir abu juridiniai asmenys) patirtume demokratiškos Lietuvos Temidės rūstybę kokiame nors uždarame posėdyje. Apie verdiktą – pasigailėti ar bausti – būtų galima pranešti, kaip iš konklavos – baltu arba juodu dūmu. Daugiau niekam nieko žinoti nereikia.
Premjeras ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, kuris labai stengiasi bent jau palaikyti demokratiško lyderio įvaizdį, galbūt dėl užimtumo nepastebėjo, kuo užsiima jo partijos narės. Jei jos yra stalinistinės cenzūros šalininkės, ar jums, Premjere, tokios jūsų organizacijoje reikalingos? Vis dėlto aš nenustebčiau (įrodymų neturiu), jei šitos, atsiprašant, „reformos“ tikrieji sumanytojai yra dėdės iš kokio pastato su įstrižais langais. O galbūt vienas nedidukas Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas, gaunantis dideles ir karštas padėkas iš FSB kontradmirolų už savo piliečių persekiojimą? Tada, deja, viskas būtų dar rimčiau. Jūs, Premjere, bent jau paklausinėkite apie tai savo aktyviųjų bendražygių. O tai paskui – po kelerių metų – jums vėl reikės sudaryti darbo grupę, kuri aiškintųsi, kodėl šitaip – va ir va kaip –- jūsų partijos damutės darė.
Taip pat skaitykte: Kaip Generalinė prokuratūra prezumpcijų ieškojo
Eglės Kusaitės byla – šiek tiek dokumentų III
O čia ponioms (ar kaip jūs ten vadinatės), skiriama ("posvesčajetsa"):
