Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų chirurgai ragina tėvus atidžiau vertinti kasdienėje aplinkoje slypinčius pavojus ir nepraleisti simptomų, galinčių išduoti svetimkūnį vaiko organizme.
Pasaulį pažįsta ir per burną
Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai pradeda aktyviai tyrinėti aplinką, o vienas iš pažinimo būdų – daiktų dėjimas į burną. Toks elgesys ypač būdingas vaikams iki dvejų metų. Pradėję ropoti ar vaikščioti mažyliai lengvai pasiekia ant grindų nukritusias smulkmenas, todėl net nepastebėta žaislo detalė ar kita smulkmena gali atsidurti jų burnoje.
Vyresni vaikai taip pat nėra apsaugoti nuo tokių nelaimių. Svetimkūnis gali patekti į organizmą žaidžiant, laikant smulkius daiktus burnoje, juokiantis ar valgant išsiblaškius. Pavojų kelia ne tik nevalgomi daiktai – užspringti galima ir maistu.
Ypač atsargiai mažiems vaikams reikėtų duoti riešutų, sėklų, kietų obuolių gabalėlių, mėsos ar dešrelių. Maistas turi būti paruoštas pagal vaiko amžių ir gebėjimą kramtyti bei ryti. Valgantis vaikas turi sėdėti, o suaugusieji – jį prižiūrėti.
„Svarbu suprasti, kad net ir vyresni vaikai, kurie jau moka savarankiškai valgyti, gali užspringti. Rizika padidėja, kai valgoma skubant, bėgiojant, žaidžiant ar kalbant pilna burna. Todėl valgymas turėtų būti ramus, o maisto gabalėliai – tinkamo dydžio ir konsistencijos“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas vaikų chirurgas Jonas Povilavičius.
Maža baterija ar magnetas – didelė grėsmė
Tarp vaikų praryjamų svetimkūnių pasitaiko monetų, žaislų detalių, papuošalų, plaukų segtukų, adatų, stiklo šukių ir įvairiausių kitų kasdien naudojamų daiktų. Kai kurie jų kelia gerokai didesnį pavojų.
Ypatingo dėmesio reikalauja mažos diskinės baterijos ir magnetai. Stemplėje įstrigusi baterija dėl vykstančių elektrocheminių reakcijų gali labai greitai pažeisti aplinkinius audinius ir sukelti sunkius nudegimus. Keli praryti magnetai arba magnetas kartu su kitu metaliniu daiktu gali suspausti tarp jų esančias virškinamojo trakto sieneles, sutrikdyti jų kraujotaką ir sukelti rimtų komplikacijų.
Pavojų kelia ir aštrūs daiktai – adatos, vinys, stiklo šukės, segtukai. Jie gali sužaloti stemplę ar kitus virškinamojo trakto organus. Ypatingo budrumo reikalauja ir skalbimo kapsulės bei kitos buitinės chemijos priemonės. Jų turinys gali sukelti cheminius gleivinės nudegimus, o sunkesniais atvejais – stemplės randėjimą ir susiaurėjimą. Tokios komplikacijos gali pareikalauti ilgalaikio gydymo ir kartotinių medicininių procedūrų.
RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vadovė gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė
„Mūsų praktikoje yra tekę šalinti labai įvairių svetimkūnių. Iš stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos traukti žaislai, saldainių pakuočių fragmentai, magnetai, stiklo gabalėliai, adatos, segtukai, monetos. Kartais net iš pažiūros visai nekaltas daiktas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl labai svarbu žinoti, ką vaikas galėjo praryti, ir nedelsti kreiptis į medikus“, – pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vadovė gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė.
Užspringo ir nurimo – pavojus gali būti likęs
Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, dažniausiai iš pradžių prasideda staigus kosulys, springimas, gali sutrikti kvėpavimas, atsirasti švokštimas. Sunkiais atvejais vaikas pradeda mėlynuoti, sutrinka sąmonė.
Vis dėlto ne kiekvienas svetimkūnio įkvėpimo atvejis iš karto atpažįstamas. Po pradinio kosulio ar springimo epizodo vaikas gali nurimti, jo savijauta – pagerėti, tačiau daiktas lieka bronchuose. Ilgainiui gali atsirasti užsitęsęs kosulys, pasikartojantys bronchitai, plaučių uždegimas ar neaiškios kilmės uždegiminiai procesai.
„Jeigu vaikas žaisdamas ar valgydamas staiga pradėjo kosėti, springti, sutriko jo kvėpavimas, tėvams reikėtų prisiminti, kas tuo metu vyko aplinkui. Galbūt dingo smulki žaislo detalė, baterija iš žaislo ar nuotolinio valdymo pultelio. Net jei po kurio laiko vaikas jaučiasi geriau, svetimkūnio galimybės atmesti nereikėtų. Kolegos iš kvėpavimo takų yra traukę riešutų, kruopų, įvairių sėklų, obuolio žievelių, šratinuko detalių. Kai kurie svetimkūniai ten būna išbuvę gana ilgai“, – pasakoja E. Klepšytė-Janauskienė.
Svetimkūnį prarijus, simptomai priklauso nuo jo rūšies ir vietos, kurioje jis įstrigo. Vaikas gali pradėti gausiai seilėtis, skųstis skausmu ar nemaloniu pojūčiu gerklėje, krūtinėje, atsisakyti valgyti ir gerti, jam gali būti sunku nuryti net seiles. Mažesni vaikai apie savo savijautą pasakyti negali, todėl tėvams svarbu stebėti neįprastą elgesį.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tokius požymius kaip neįprastai gausus seilėtekis, sunkumas ryjant ar vaiko atsisakymas gerti. Kartais net nedidelis svetimkūnis gali įstrigti tokioje vietoje, kurioje trukdo normaliai ryti. Vyresniems vaikams žuvies ašaka gali įstrigti ryklėje ar stemplėje. Tokiais atvejais būtina gydytojo apžiūra“, – pabrėžia gydytoja.
Ne kiekvieną svetimkūnį reikia šalinti
Prarijusio svetimkūnį vaiko gydymas priklauso nuo jo dydžio, formos, sudėties, buvimo vietos ir paciento būklės. Kai kurie nedideli, buki daiktai, patekę į skrandį, gali pasišalinti natūraliai. Tokiais atvejais gydytojas, įvertinęs situaciją, gali pasirinkti stebėjimą, prireikus skirti kontrolinius radiologinius tyrimus.
Svetimkūniai, pašalinti iš vaikų organizmų, kurių fotogaleriją yra sukaupęs gydytojas J. Povilavičius.
Vis dėlto baterijų, magnetų, aštrių daiktų ar stemplėje įstrigusių svetimkūnių atvejais dažnai būtina skubi medikų pagalba. Priklausomai nuo situacijos, svetimkūnis gali būti pašalinamas endoskopiniu būdu, o sudėtingesniais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo.
Įtarus, kad vaikas prarijo bateriją ar magnetą, negalima laukti, kol atsiras simptomų ar daiktas pasišalins savaime. Net jei vaikas jaučiasi gerai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Sprendimo, ar svetimkūnį šalinti, ar galima jį saugiai stebėti, negalima priimti savarankiškai, remiantis internete ar dirbtinio intelekto sistemose rastais patarimais.
Gastroskopija padeda nustatyti virškinimo sutrikimų priežastis
Vertinant stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklę, tam tikrais atvejais atliekama ezofagogastroduodenoskopija, dažniau vadinama gastroskopija. Šis tyrimas leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti viršutinę virškinamojo trakto dalį, įvertinti gleivinės pakitimus ir nustatyti galimas negalavimų priežastis.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja vaikų chirurgė, med. m. dr. Idilė Vansevičienė. atkreipia dėmesį, kad gastroskopija reikalinga ne tik įtariant svetimkūnį, bet ir ieškant ilgiau trunkančių ar neaiškios kilmės virškinimo sutrikimų priežasčių.
„Planine tvarka šį tyrimą rekomenduojame pacientams, kuriuos vargina neaiškios kilmės pilvo skausmai, nevirškinimo pojūtis, pilnumo jausmas pilve, deginančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio pavalgius, pykinimas tarp valgių. Tyrimas gali būti informatyvus ir radus slapto kraujo išmatose ar tiriant dėl anemijos (mažakraujystės). Vis dėlto gastroskopija nėra pirmo pasirinkimo tyrimas – prieš jį įvertiname paciento nusiskundimus, valgymo įpročius, atliekame reikalingus kraujo tyrimus, pilvo organų echoskopiją, prireikus konsultuojamės su vaikų gastroenterologu“, – paaiškina gydytoja.
Tyrimo metu per burną į stemplę įvedamas lankstus instrumentas – gastroskopas, turintis kamerą. Vaizdą matydamas ekrane gydytojas gali įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklę. Procedūra paprastai trunka apie 3-5 minutes.
„Nors tyrimas gali būti nemalonus, jis nėra skausmingas. Prieš procedūrą ryklė ir liežuvis papurškiami vietiniu anestetiku. Mažesniems vaikams ir jautresniems pacientams tyrimą atliekame taikydami bendrąją nejautrą, kad būtų išvengta papildomo diskomforto ir baimės. Labai svarbu tinkamai pasiruošti tyrimui – paprastai rekomenduojama 6-7 valandas prieš procedūrą nevalgyti ir negerti, todėl dažniausiai patariame paskutinį kartą pavalgyti iš vakaro. Taip pat raginu tėvus iš anksto pasikalbėti su vaiku, paaiškinti, kodėl tyrimas atliekamas ir ko galima tikėtis“, – pataria I. Vansevičienė.
Po tyrimo skysčius, o vėliau ir maistą, paprastai galima vartoti praėjus maždaug 15-20 minučių, kai nustoja veikti vietinis anestetikas ir pacientas vėl gali saugiai ryti.
Svarbu atskirti planinę gastroskopiją, skiriamą virškinamojo trakto negalavimų priežastims nustatyti, nuo skubios pagalbos prarijus pavojingą svetimkūnį. Įtarus baterijos, magneto ar kito pavojingo daikto prarijimą, būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nelaukiant planinės konsultacijos ar tyrimo.
Saugumas prasideda namuose
Daugelio nelaimių galima išvengti pasirūpinus vaikui saugia aplinka. Tam nereikia sudėtingų priemonių – svarbiausia nuosekliai įvertinti, ką mažylis gali pasiekti, paimti ir įsidėti į burną.
- Reguliariai apžiūrėkite grindis ir vaikui pasiekiamus paviršius, surinkite smulkias žaislų detales, monetas, papuošalus, segtukus ir kitus nedidelius daiktus.
- Vyresniems vaikams skirtus žaislus su smulkiomis detalėmis laikykite atskirai nuo mažylių žaislų.
- Baterijas, magnetus ir jų turinčius daiktus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Įsitikinkite, kad žaislų ir nuotolinio valdymo pultelių baterijų skyreliai yra saugiai uždaryti.
- Buitinę chemiją ir skalbimo kapsules laikykite originaliose pakuotėse, vaikams nepasiekiamose vietose.
- Maistą ruoškite pagal vaiko amžių ir gebėjimą kramtyti bei ryti.
- Neleiskite vaikams bėgioti, žaisti ar juoktis pilna burna.
Tėvų budrumas, saugi aplinka ir laiku priimtas sprendimas kreiptis į medikus gali padėti išvengti sunkių pasekmių. Net jei vaikas po springimo nurimo, tai dar nereiškia, kad pavojus praėjo.
Kaip padėti vaikui užspringus?
Užspringus svarbiausia greitai įvertinti, ar vaikas dar gali veiksmingai kosėti, ar kvėpavimo takai užsikimšę visiškai.
Jeigu vaikas gali garsiai kosėti, kalbėti ar verkti, reikia skatinti jį kosėti ir atidžiai stebėti jo būklę. Veiksmingas kosulys yra geriausias būdas pačiam pašalinti svetimkūnį. Tokiu atveju nereikėtų iš karto atlikti smūgių į nugarą ar kitų pagalbos veiksmų.
Jeigu vaikas negali įkvėpti, kalbėti, verkti ar kosėti, jo kosulys tampa tylus ir neveiksmingas, būtina nedelsiant kviesti pagalbą telefonu 112 ir pradėti teikti pirmąją pagalbą.
Kūdikiui iki vienų metų: paguldykite jį veidu žemyn ant savo dilbio, prilaikydami galvą, kad ji būtų žemiau kūno. Delno pagrindu atlikite iki penkių smūgių tarp menčių. Jei svetimkūnis nepasišalina, apverskite kūdikį ant nugaros ir atlikite iki penkių krūtinės paspaudimų. Kaitaliokite šiuos veiksmus.
Vyresniam nei vienų metų vaikui: palenkite jį į priekį ir atlikite iki penkių smūgių tarp menčių. Jei tai nepadeda, atlikite iki penkių pilvo paspaudimų (Heimlicho manevrą). Kaitaliokite smūgius į nugarą ir pilvo paspaudimus, kol svetimkūnis pasišalins arba atvyks pagalba.
Jeigu vaikas praranda sąmonę: nedelsdami skambinkite 112, jei to dar nepadarėte, ir pradėkite gaivinimą, vadovaudamiesi skubiosios pagalbos dispečerio nurodymais.
Svarbu nebandyti aklai pirštais ieškoti svetimkūnio burnoje – taip jį galima nustumti dar giliau. Pašalinti galima tik aiškiai matomą ir lengvai pasiekiamą daiktą.
Net jei svetimkūnį pavyko pašalinti, vaiką rekomenduojama parodyti medikams, ypač jeigu išlieka kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar kiti simptomai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
