„Gaila pasakyti, kad didelė dalis mūsų ypač geležinkelio susisiekimo, buvo orientuota į Rytų rinkas. (...) Vyriausybei teks prisiimti pareigą iš biudžeto dotuoti tam tikrą dalį infrastruktūros išlaikymo, nes kitaip didėtų kainos kitiems klientams, tai Vyriausybė tą darys“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis Lietuvos krovinių ir logistikos verslo buvo orientuota į Rytus, tačiau tam iškilo rimtos kliūtys ir dėl įvestų Vakarų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, ir dėl kitų apribojimų.
„Tie apribojimai gali veikti net ir tada, kai kažkokios konkrečios sankcijos yra nenustatytos dėl to, kad užsakovai ir, pavyzdžiui, tiekėjai, nutraukia savo ekonominius santykius, dėl kurių vyksta pats pervežimas“, – teigė premjerė.
Anot jos, Lietuvos krovinių tranzito rinkoje didžioji dalis vežėjų yra rusiški ir baltarusiški.
„Akivaizdu, kad tiems, kurie daugiau buvo orientuoti į Rytų rinkas, reikės dirbti ir ieškoti sau kitų rinkų, tačiau iš to susisiekimo, kuris vyksta per mūsų valstybės sieną, lietuviškų numerių yra apie 15 proc., visi kiti – rusiški ir baltarusiški. Tai reiškia, iš esmės tam krovinių aptarnavimui pagrindinis paslaugos tiekėjas yra subjektai, kurie registruoti ne Lietuvoje“, – sakė I. Šimonytė.
Praėjusią savaitę Vyriausybė nutarė skirti 20 mln. eurų nemažai pajamų praradusiai „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) infrastruktūros valdytojai įmonei „LTG Infra“, Lietuvai nuo vasario nutraukus vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ tranzitą.
Susisiekimo ministro atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė BNS tuomet teigė, kad dabar skirta subsidija nebus vienintelė, nes prašoma suma yra 45 mln. eurų, be to, ji negalutinė ir dar gali kisti.
