• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Norint išsivaduoti iš šio užburto rato, reikia paskatinti įmones neperduoti vartotojams išaugusių darbo kaštų, keliant galutines produktų kainas.

REKLAMA

Neatsigaunant naftos kainoms, Europos centrinis bankas apkarpė euro zonos infliacijos prognozes. Lietuvoje taip pat galima pastebėti blėstantį energijos kainų efektą – metinė transporto priemonių degalų infliacija birželį sumažėjo nuo 9,2 iki 3,8 proc. Vis dėlto, skirtingai nei daugumoje euro zonos valstybių, atlyginimai ir bendros vartotojų kainos Lietuvoje auga gan sparčiai. DNB analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 3 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Kylant atlyginimams, įmonės, norėdamos apsaugoti pelningumą, pakelia galutines prekių ir paslaugų kainas. Šis efektas labiausia matosi paslaugų sektoriuje, kur darbo užmokestis sudaro itin reikšmingą įmonės kaštų ir paslaugos antkainio dalį. Vartotojai, savo ruožtu, stebėdamiesi, jog kainos kyla, reikalauja aukštesnių atlyginimų. Ekonominei situacijai pagerėjus, vartotojai tikisi, jog jų darbo užmokestis didės ir ateityje, todėl vartojimas toliau auga – gyventojai perka brangiau kainuojančias prekes ir paslaugas. Verslo įmonės, matydamos, kad paklausa yra gyvybinga, toliau augančius darbo kaštus vėl įskaičiuoja į antkainius. Taip susidaro užburtas ratas, kai kylantys atlyginimai skatina kylančias kainas ir atvirkščiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kainos gali pasiekti tam tikras psichologines ribas, kai net ir augant pajamoms, vartotojai nepasiryš pirkti prekės ar paslaugos, suvokdami kad kaina yra per toli atitrūkusi nuo realios produkto vertės. Pavyzdžiui, net ir patys turtingiausi vartotojai Lietuvoje tikriausiai nepirktų pieno pakelio, jei jis kainuotų 100 eurų – tai yra neadekvatu. Nors šis pavyzdys yra gan toli nuo realybės – sunku įsivaizduoti tokį brangų pieną – jis neblogai iliustruoja psichologinį vartotojų paklausos barjerą. Pastebėdami smarkiai pakilusias kainas, net aukštas pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai gali vartoti atsargiau. Matydamos, kad brangstančių produktų pardavimai krenta, įmonės toliau kainų nebekeltų.

Vis dėlto, niekas nenori, kad Lietuvoje kainos pakiltų tiek, kad visiems gyventojams tektų mažinti vartojimą. Todėl reikia sukurti įmonėms paskatą neperkelti darbo kaštų į galutines kainas. Tam, kad kylant darbo užmokesčiui nenukentėtų verslo pelningumas, reikia didinti darbo našumą, kuris šiuo metu Lietuvoje vos juda iš vietos. Brangiau kainuojantys darbuotojai turėtų atnešti įmonėms daugiau pajamų ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. Verslui reikia investuoti į efektyvumą didinantį kapitalą – naujas mašinas, įrenginius, IT sistemas. Darbuotojams, savo ruožtu, reikia kelti kompetenciją ir taip prisidėti prie vertės kūrimo. Taip skatinant našumą, įmonėms nebereikės išsaugant pelningumą perkelti darbo kaštų ant gyventojų pečių, o infliacija nebetirpins perkamosios vartotojų galios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų