Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet pats biudžetas ir jo priėmimo aplinkybės abejingų nepalieka ir sulaukia nemažai kritikos. Politologo Alvydo Medalinsko manymu, per tris kadencijas nepadaryta jokios pažangos.
A. Medalinskas: šventoji karvė valdžiai – jos pačios išlaidos
„Kertinė klaida, priimant šį biudžetą, buvo ta, kad nueita lengviausiu keliu, atsižvelgiant į tai, kad žmonės gatvėje neprotestuoja, kad visuomenė yra susiskaldžiusi, nepajėgi pareikšti savo balso. Nurėžė po keturis procentus nuo visų sričių, bet nepalietė to, kas yra tarsi šventoji karvė bet kuriai valdžiai – valdžios išlaidų viešiesiems pirkimams, efektyviai veikiančio valdžios aparato“, – naujienų portalui Balsas.lt sakė pašnekovas.
Anot jo, tik krizė gali paskatinti valdžią peržiūrėti savo išlaidas, o į Tarptautinį valiutos fondą politikai bijojo kreiptis ne dėl to, kad būtų sumažintos pensijos, bet dėl to, kad būtų pareikalauta valdžios išlaidas sumažinti.
Investicinės programos liko nepaliestos
„Visai nepastebėta liko tai, kad nebuvo karpytos beveik jokios investicinės programos, o jos praktiškai įvertinamos šimtais milijonų įvairiose ministerijose. O karpytos nebuvo dėl to, kad priimant įstatymą ir uždraudžiant partijų finansavimą juridinių asmenų lėšomis, t.y. verslo lėšomis, buvo padaryta milžiniška klaida“, – tvirtino jis.
A. Medalinskas paaiškino, kad likus nedaug laiko iki sausio 1 dienos, kai įsigalios politinių partijų finansavimo įstatymas, partijos masiškai stengėsi apsirūpinti pinigais ir dėl to Seime niekas, nei valdžia, nei opozicija, nesiūlė karpyti investicinių programų. Pasak jo, nubraukus kai kurias investicines programas, iš principo nebūtų reikėję ieškoti, kur po milijoną, o kur po 10 milijonų labai svarbių žmonėms išlaidų nukirpti, tuo pat metu supriešinant žmones, pavyzdžiui, pensininkus su jaunimu, kurie kaupia pensijų fondus.
Ekspertų komanda – būtų buvusi gera išeitis
Politologo manymu, politikai Seime atstovauja ne valstybės, o savo smulkius grupinius interesus. „Geriausias sprendimas būtų buvę priimti biudžetą ne paskubomis, suformuoti valstybės mastu ekspertų komandą, palikti tokį biudžetą, koks jis buvo iki sausio 1d., peržiūrėti tai, ko nepadarė saulėlydžio komisija: visą valdžios aparatą su jos netinkamomis išlaidomis. Ekspertai pavasarį turėtų pasiūlyti naują biudžetą su labai apkarpytu valstybės aparatu, kuris išaugo net ir krizės laikotarpiu“, – sakė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad mūsų valdžia priėmė biudžetą naktį valgydama picas dėl to, kad norėjo po to valgyti kalėdaičius. „Valgė picas ir naktį priėmė sprendimus, aiškiai parodydami, kad tai jie daro todėl, kad žmonės ir patys politikai būtų ramūs ir galėtų be rūpesčių švęsti Kalėdas. Bet jie nepagalvojo, kad matydami tokį biudžetą, žmonės praras bet kokią viltį, kas yra svarbiausia Kalėdų dienomis“, – komentavo A. Medalinskas.
Politologo nuomone, biudžeto priėmimas labai priminė rinkimų kampaniją, bet dar labiau jis priminė siekį neliesti partijų finansinių rėmėjų interesų, kurie gali joms užtikrinti vienas ar kitas galimybes po rinkiminės kampanijos tapti vėl parlamentinėmis partijomis.
Prezidentė galėtų nepasirašyti biudžeto
Paklaustas, ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų padaryti kokią nors įtaką tokiam biudžetui, pašnekovas patikino, kad galėtų būti tokia viltis, kad Prezidentė nepasirašytų tokio biudžeto.
„Pavyzdžiui, JAV būna, kad Prezidentas nepasirašo Kongreso priimto biudžeto. Galėtų ir pas mus būti toks sprendimas, bet po jo turėtų sekti kitas sprendimas – ekspertų komandos formavimas, kuri atliktų tą darbą, kurio negalėjo atlikti ministerijos, o ministrams reikėtų išmokėti minimalų darbo užmokestį, nes jie savo darbo neatliko“, – išrėžė A. Medalinskas.
Ž. Šilėnas: realiai pinigai nėra skirstomi programiniu principu
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas įvertino priimtą valstybės biudžetą pagal tai, kas buvo gerai ir kas negerai.
„Pasikeitus ekonominių rodiklių prognozėms, t.y. įvertinus tai, kad valstybės laukia sunkesnė situacija ir į biudžetą pinigų bus surinkta mažiau, išlaidos buvo sumažintos iki milijardo litų ir biudžeto projektas buvo pakeistas. Tai yra gerai“, – sakė jis.
Kita vertus, jo nuomone, negerai tos išlaidos buvo mažinamos. „Visiems buvo sumažinta 4 proc., visiems liepė susispausti, nors realiai buvo galima peržiūrėti programas, kuri yra labiau reikalinga, o kuri mažiau. Nors mūsų biudžetas oficialiai vadinamas programiniu, realiai pinigai nėra skirstomi programiniu principu, t.y. mes neturime biudžeto pagal prioritetus, nėra aiškaus principo. Nežinome, kokie yra mūsų prioritetai ir todėl, kai valstybei trūksta pinigų, nežinome, kurių programų atsisakyti pirmiausiai“, – paaiškino Ž. Šilėnas, pridurdamas, kad ateityje pasikeitus prognozėms arba situacijai, toks skirstymas padėtų lengviau ir efektyviau mažinti biudžetą.
Dalis siūlomų mokesčių net neįėjo į Vyriausybės programą
Pašnekovas taip pat neigiamai įvertino ir tai, kad priimant biudžetą paskutiniu momentu buvo siūlomi tiek žmonėms, tiek verslui nepalankūs sprendimai, įvairių mokesčių įvedimas, aibės kitų mokesčių padidinimas ir t.t.
„Vien tai, kad jie buvo siūlomi, yra negerai, dalies jų net nėra vyriausybės programoje. Kita blogybė – daliai iš jų buvo pritarta, pavyzdžiui, pervedimų į privačius pensijų fondus sumažinimas ar mokesčių už gamtos išteklius didinimas. Šį biudžetą lydėjo diskusija, kurios metu dominavo visuomenės supriešinimo siūlymai“, – pabrėžė LLRI prezidentas.
Pašnekovas paminėjo ir dar vieną biudžeto priėmimo techninę detalė – pagal esamus reikalavimus nauji mokesčiai ir mokestiniai pakeitimai turi įsigalioti tik po pusės metų nuo jų priėmimo, nebent jie yra teikiami su biudžetu. „Šis reikalavimas buvo legaliai apeitas, „prikabinant“ mokesčius prie biudžeto dokumento. Tai tapo tam tikru saugikliu, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų mokesčių.
Vertindamas jau dabartinio Seimo tradicija tapusį svarbių sprendimų priėmimą naktimis, Ž. Šilėnas pasakė, kad dirbti naktį nėra nieko nuostabaus, o dirbti ilgai yra netgi gerai, bet visi siūlymai dėl biudžeto buvo daromi labai vėlai, o mokesčiams buvo pritariama be plataus ar kvalifikuoto aptarimo.
