Tyrimo metu nustatyta, kad ant medžioklinio peilio, kurį rado nusikaltimo vietoje, buvo C. Fuller pirštų antspaudai. C. Fulleris ir jo vaikai buvo paskelbti dingę be žinios, kai jis nepasirodė darbe, o vaikai – mokykloje. Juos rado praėjus keturioms dienoms apleistame karjere.
Patologas Dr. Alexanderis Kolaras tyrimui pasakojo, kad visiems trims vaikams buvo padarytos „didelės pjautinės kaklo žaizdos“.
„Samuelis mirė nuo vienos pjautinės kaklo žaizdos, o jo sesės abi mirė nuo daugybinių smūgių į krūtinę peiliu,“ - pasakojo Dr. A. Kolaras. Rebeccai buvo smogta penkis kartus į krūtinę, jos sesei – keturis. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad vaikai gynėsi, nes ant rankų matyti įpjovos.
C. Fulleris buvo aptiktas negyvas 18 metrų aukščio uolos papėdėje suknežinta galva ir kitais sužeidimais, kurie yra būdingi nukritus iš didelio aukščio.
Kelios dienos iki žudynių, R. Fuller savo internetiniame dienoraštyje rašė apie tai, kad jai „visiškai nučiuožė stogas“. Moteris pajuto karštus jausmus dėstytojui Markui Lindley-Highfieldui. Savo sesei ji užsiminė, kad kalbėjo su savo vyru "ir jis normaliai viską priėmė".
Popieriaus gamyklos darbuotojo, kurio Land Rover Freelander automobilis buvo pastebėtas prie karjero jau liepos 13 d., kraujyje nebuvo rasta jokių alkoholio ar narkotikų pėdsakų.
Tą dieną, kai dingo vyras su vaikais, R. Fuller buvo išvežta į ligoninę šiai pabandžius žudytis. Moters sesuo jos vyrą apibūdino kaip „nenatūraliai prieraišų žmonai“. „Taip aš jį pavadinčiau savininkišku. Man pasirodė, kad jį nervavo bet koks jos bandymas būti kuo nors išskyrus mama“, - pasakojo jos sesuo.
Aptikus lavonus, Vest Mersia miesto policija iš karto iškėlė versiją, kad C. Fulleris iš pradžių nužudė savo vaikus, o vėliau nusižudė pats.
Tyrėjams C. Fullerio kolegos apibūdino jį kaip atsidavusį šeimai vyrą, mėgusį su kolegomis keliauti po gamtą.
Tyrimo metu liudytojai teigė, kad C. Fullerio elgesys tragedijos išvakarėse niekuo nesiskyrė nuo įprasto. „Aš nepastebėjau nieko keisto jo elgesyje ir nemačiau jokių pokyčių, nei jo išorėje, nei savijautoje“, - teismui pasakojo bendradarbis Alanas Nortonas.
Kiti apie jį pasakojo, kad kompanijoje jis buvo geras klausytojas, retai įsiterpdavęs į pokalbį.
„Aš laikiau jį santūriu žmogumi, labai švelnaus būdo ir švelniai kalbančiu,“ - teismui pateiktas kito kolegos – Peterio Morgano teiginys.
„Aš neįsivaizduoju kas galėjo jį paskatinti atimti sau ar savo vaikams gyvybę,“ - pasakojo Stevenas Bovillas, kuris kartu su C. Fulleriu dirbo popieriaus fabrike. „Dar liepos 11 d. jis atrodė normaliai, elgėsi normaliai. Jis visada atrodė santūrus ir ramus. Aš negirdėjau, kad jis būtų turėjęs kokių nors asmeninių problemų ar problemų šeimoje,“ - pridūrė jis.
Teismas vis dar renka duomenis norėdamas išsiaiškinti nusikaltimo motyvus, tačiau tikriausiai tai bus dar viena, vienos šeimos tragedija.
