„Gerus pusę metų buvau atsiribojęs nuo įvairių muzikinių projektų bei aktyvesnės veiklos. Rudenį pasinėriau į kūrybą. Tuomet pirmą kartą prie to prisiliečiau taip arti, juk muzikai reikia melodijos, istorijos. O visų svarbiausia – jausmo. Buvo baisu, bet tuo pačiu ir beprotiškai gera. Rodos, nesinorėjo niekur trauktis. Dar kartą supratau, kad kūryba yra vienas iš maloniausių dalykų gyvenime“, – tikina T. Juodsnukis.
Kūrėjas ir dainininkas neslepia, šis etapas jam atnešė ne tik džiaugsmingų, bet ir ne tokių malonių emocijų.
„Buvo daug ir bemiegių naktų, buvo minčių, jog tai ne man ir aš pats vienas nesukursiu dainos, kuri man pačiam patiktų ir būtų graži. Parašiau daugybę dainų, tačiau visas ištryniau. Atsibudau tą akimirką, kai atėjo pavasaris ir tik prisėdęs prie pianino iškart pradėjau niūniuoti melodiją, užsimerkiau ir iškart mačiau vasarą – jūrą, smėlį, ryškią saulę, gerą nuotaiką, romantiką... o kai atsimerkiau daina jau buvo parašyta.
Dabar be galo džiaugiuosi ir esu laimingas kaip niekada. Nes pagaliau galiu pasidalinti paties sukurta daina. Man gera, jog atradau taką į kūrybą, nuo kurio viskas ir prasideda. Taip pat galiu dalintis tuo, kas yra mano viduje ir visai nebijau to atskleisti, kaip tik noriu, jog visi žinotų, juk kam save varžyti?“, – atvirauja atlikėjas.
Vasariškai dainai atlikėjas netruko sukurti ir vaizdo klipo. Kūrybinių idėjų nestigo, mat aplinkybės pačios paskatino filmuoti.
„Kažkurį vakarą skambina draugai ir sako – „Atvažiuok prie jūros, geras oras, pabūsime pasilinksminsime“. Už poros valandų jau žiūrėjome kaip leidžias saulė, o kitą dieną nusifilmavome klipą. Visą scenarijų ir režisūrinius sprendimus priėmėme kartu su video meistru Dailiumi Abezgaus, kuris išpildė kiekvieną smulkmeną montaže ir buvo be galo gera dirbti kartu ir tikrai ne paskutinį kartą“. – atskleidė dainininkas.
