Šį savaitgalį penki šimtai Vėlinių žvakučių sužibo ant kapų Klaipėdos Lėbartų ir Palangos miesto kapinėse - artėjant Vėlinėms čia vyko vidaus reikalų ministro R. Palaičio inicijuota akcija „Uždek Vėlinių žvakutę“.
„Šios akcijos tikslas - paskatinti prisiminti tuos, kurie užgeso, ir pagerbti jų atminimą simbolišku gestu uždegant Vėlinių žvakutę. Viliuosi, kad keli šimtai žvakučių apšvies ne tik išėjusių Anapilin, bet ir mūsų visų sielas“, - kviesdamas visus prisijungti prie akcijos sakė R. Palaitis.
Akcija „Uždek Vėlinių žvakutę“ prasidėjo penktadienį Klaipėdoje, o šeštadienį persikėlė į Palangą, iš viso joje dalyvavo per trisdešimt savanorių iš įvairių organizacijų. Vienos iš akcijos koordinatorių, Karolinos Kubeldzienės teigimu, aktyviausiai šioje akcijoje dalyvavo vyresnių klasių moksleiviai bei liberalias idėjas palaikantis jaunimas.
„Tai rodo, kad pajūryje gyvenantys jauni žmonės gerbia ir rūpinasi savo tradicijomis, suvokia jų reikšmę ir prasmę“, - teigė ji.
Klaipėdoje ir Palangoje surengtos akcijos metu abiejų miestų kapinėse planuota uždegti 500 Vėlinių žvakučių, kurias dovanojo akcijos iniciatorius vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Tačiau, akcijos organizatorių teigimu, šis skaičius yra didesnis, nes tiek Klaipėdoje, tiek Palangoje po keletą žvakelių prie bendros iniciatyvos prisidėjo ir akcijoje dalyvavę savanoriai.
Uostamiesčio Lėbartų kapinėse ir Palangos miesto kapinėse Vėlinių žvakutes įžiebę akcijos dalyviai prisiminė ne tik Vėlinių tradicijas, bet ir šiose vietose palaidotus žinomus žmones. Pagerbtas Klaipėdos Lėbartų kapinėse palaidoto Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Žalio, architekto, vieno pirmųjų Klaipėdos architekto Vytauto Šliogerio, dainininko Rolando Janavičiaus, aktoriaus Valentino Klimo ir kt. atminimas, taip pat - Palangos miesto kapinėse esantys grafų Tiškevičių, profesoriaus, ekonomisto Vlado Jurgučio, kompozitoriaus Balio Dvariono, teisininko Kęstučio Čilinsko ir kitų žinomų žmonių kapai.
Anot K. Kubeldzienės, tikimasi, kad tokia akcija ne tik sušildys visų širdis, tačiau ir taps gražia tradicija, kuria „reiškiama pagarba išėjusiems ir suteikiamas dvasinis džiaugsmas čia likusiems“.
Etnologų teigimu, tradicija degti Vėlinių žvakutes ant mirusiųjų kapų nėra itin sena. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo paprotys ruošti kapinėse vaišes ir kviesti į jas mirusiuosius, taip pat laistyti kapus vynu ir medumi. Vėliau ypatinga reikšmė buvo priskirta ugniai, todėl vaišes kapuose pakeitė Vėlinių žvakutės. Manoma, kad ugnis pritraukia mirusiųjų vėles, o deginant Vėlinių žvakeles gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.
