Anuomet kolektyviniai sodai buvo tikri atgaivos kampeliai. Mes sunkiai dirbom, kol pasistatėm šiokius tokius namelius, susitvarkėm aplinką. Vasarą čia ilsėdavome ir užsiaugindavome daržovių bei vaisių, būdavome gryname ore ir grožėjomės gamta. Tiesa, ir tuomet, kai Kauno sodų bendrijai "Gervėna" vadovavo pirmininkas P. Zujus, buvo nepatenkintų, tačiau bent už elektrą mokėdavom valstybės nustatytu tarifu pagal skaitiklių parodymus. Bendrijos narių nutarimu, kiekviena talka buvo įvertinta tik 10 litų, todėl silpnesnės sveikatos pensininkai ar neturintys laiko plušėti drauge su visais susimokėdavo jiems priklausančią sumą ir būdavo ramūs. Kai per 2004 metų ataskaitinį susirinkimą bendrijos pirmininku išsirinkome itin agresyviai seną valdžią kritikavusį gydytoją R. Mazurkevičių, viskas pasikeitė tik į blogąją pusę. Sodų bendrija tapo savotiška įslaptinta organizacija, kurioje visus sprendimus priima naujasis pirmininkas bei jam artimi žmonės. Eiliniai sodininkai, kurių nemažą dalį sudaro pensininkai, neįgalūs žmonės ar bedarbiai, turi išlaikyti R. Mazurkevičių, jo pavaduotoją, buhalterę, kelis brigadininkus, santechniką bei elektriką, nes iš mūsų pinigų jiems mokamos algos ištisus metus. Dar daugiau, "naujieji dvarininkai" įsigijo mobiliuosius telefonus, o už jų pokalbius mokame taip pat mes. Jau sklinda kalbos, kad "valdymo aparatas" ketina nusipirkti ir nešiojamą kompiuterį, nors jokios informacijos apie bendrijos veiklą negauname. Pirmininkas su eiliniais sodininkais elgiasi grubiai, juos atvirai pašiepia ir tildo, jei bandome kalbėti susirinkimuose. Taip ir neaišku, kaip priimami visai bendrijai privalomi sprendimai, nes per susirinkimus balsuojama retai. Visi Vakarų elektros tinklų sistemos abonentai už kilovatvalandę elektros energijos moka po 0,31 centą, tik mūsų bendrijoje šis tarifas - 0,33 lito. Teigiama, kad surinktas perteklius skiriamas elektros vagystėms padengti, tačiau sodininkai turi skaitiklius ir turėtų mokėti pagal juos, o rūpintis vagišių gaudymu - tai jau valdybos reikalas. Neįtikėtinai pakilo ir visi kiti mokesčiai. Jei anksčiau už kiekvieną arą mokėdavome po 8 litus, tai vėliau kasmet mokesčiai kilo mažiausiai po 2 litus, ir jau nuo šių metų pavasario kiekvienas sklypo aras pabrango iki 23 litų. O už kiekvieną praleistą talką reikalaujama beveik po 40 litų. Susidaro įspūdis, jog pirmininkui ir jo žmonėms svarbiau surinkti pinigus nei organizuoti talkas, nes kvitai su reikalavimais mokėti už talkas ateina ir tiems, kurie jose dalyvauja nuolat. Beveik visi bendrijos nariai turi didesnius ar mažesnius sodo namelius, kurie kartais pastatyti ant trečdalio ar net didesnio sklypo ploto, tačiau už vandenį reikalaujama mokėti pagal turimų arų skaičių. Kai kurie bendrijos nariai savo sklypus užsisodino mišku, kurio tikrai nelaisto, tačiau už vandenį verčiami mokėti. Mes bendraujame ir su kitų netoliese esančių sodų bendrijų nariais ir žinome, kad ten mokesčiai gerokai mažesni. Tad jaučiamės vergais savo pačių soduose ir su nerimu laukiame, kokius dar mokesčius ant mūsų galvos užkraus pirmininkas. Mūsų užauginamos daržovės ir vaisiai, padalinus iš mokamų mokesčių sumos, jau seniai tapo "auksiniais" - pigiau juos nusipirktume turguje ar prekybos centre. Net ir tie, kurie visus mokesčius moka neprieštaraudami, nežino, kur naudojami mūsų pinigai, nes žvilgtelėti į valdybos sprendimų protokolus, išlaidų sąmatas ar atliktų darbų kalkuliacijas - neįmanoma.
Sodų bendrijos "Gervėna" nariai: Algirdas Marčiulaitis, Jūratė Balžakienė ir dar 78 parašai.
