Amerika dažnai vadinama svajonių ir neribotų galimybių šalimi. Tokį šios šalies už Atlanto įvaizdį padeda kurti ir viena po kitos girdimos sėkmės istorijos. Tačiau yra ir kita, tamsioji pusė: greitasis maistas, dirbtinės šypsenos ir gatvėse ar mokyklose nuolat aidintys šūviai. Prieš porą savaičių iš viešnagės Amerikoje grįžusi Aušra Vitkuvienė tikina, kad kelionė sugriovė visus stereotipus apie šią šalį.
Pažintis prasidėjo nuo virtuvės
Grožio studijos „Oranžinis stilius“ vadovė Aušra Vitkuvienė pakeliauti po Ameriką svajojo jau nuo vaikystės, tačiau tik dabar pavyko kuriam laikui palikti visus darbus ir ištrūkti svajonių atostogų. Per tris savaites kartu su bičiuliais ji sukorė daugiau kaip 3500 kilometrų palei Ramiojo vandenyno pakrantę ir aplankė garsiausius Amerikos miestus: San Fransiską, Las Vegasą, Santa Barbarą, Los Andželą, Holivudą, Niujorką bei gražiausius nacionalinius parkus: Sekvojos, Didžiojo kanjono, Ziono, Mohavio bei Džošua medžių.
Aušros teigimu, ši kelionė kardinaliai pakeitė jos požiūrį į šią šalį ir iki šiol turėti stereotipai išgaravo kaip dūmas. Ameriką ji visada įsivaizdavo kaip mėsainių ir skrudintų bulvyčių tėvynę. Tačiau laukė maloni staigmena.
„Maistas čia nuostabus ir net neturiu su kuo palyginti. Tiesa, teko paragauti ir mėsainių, tačiau jie ruošiami kiek kitaip, nei esame įpratę matyti: tik iš šviežios mėsos ir daržovių, net galima patiems stebėti, kaip žmonės sukasi virtuvėje. Ten keliami labai aukšti reikalavimai maistui. Tad daugelyje restoranų meniu prie kiekvieno patiekalo surašytos net kalorijos“, – stebėjosi keliautoja.
Ir nors Amerikoje maisto porcijos didelės arba labai didelės, jos nuostabai, neteko matyti daug nutukusių žmonių. Atvirkščiai, Amerikoje, bent jau tuose miestuose, kur teko lankytis, žmonės labai prisižiūri, daug sportuoja ir labai daug dėmesio skiria savo išvaizdai.
„Dažnai piešiamas toks vaizdas, kad Amerikoje gyvena tik storuliai, bet taip tikrai nėra. Pavyzdžiui, eidama Niujorko aveniu negalėjau atsistebėti, kokie gražūs ir stilingi žmonės. Bet, kaip juokavo mano draugai, Amerikoje galima rasti ir tokių miestelių, kur parduotuvėse pasigesime šviežių daržovių ir vaisių, nes ten visi maitinasi tik mėsainiais, picomis ir skrudintomis bulvytėmis“, – „Sekundei“ pasakojo A. Vitkuvienė.
Pažintį su Amerika panevėžietė pradėjo nuo tradicinių Kalifornijos vynų. Viena pirmųjų jos kelionių buvo į vyno slėnį, kur jaukiose vyninėse galima ragauti vynų ir mėgautis vietiniu maistu. O vyninių šeimininkai mielai pasakoja, kaip ir iš ko gaminamas vienas ar kitas vynas. Moterį kiek nustebino ir tai, kad Lietuvoje vyno degustacija yra daugiau aukštuomenės pramoga, o Amerikoje tai savotiškas laisvalaikio leidimo būdas ir vykstant į vyno degustaciją nereikia kokteilių suknelės ir aukštakulnių, kaip Lietuvoje.
„Vyno ragavimas nėra kažkokia privilegija, kuria gali naudotis tik turtingi žmonės – į vyno degustaciją gali atvykti kaip stovi, kad ir su paplūdimio šortais ir šlepetėmis. Laisvumą ir jaukumą sukuria ir tai, kad su klientais bendrauja patys vyninės šeimininkai. Amerikoje jeigu pas tave atėjo žmogus, jį reikia „išnaudoti“ visu 100 procentų: pakviesti į vyno klubą, pasiūlyti paragauti išskirtinio vyno. Jie moka taip užburti, kad nieko kito geresnio nesinori ieškoti. Mums taip ir buvo – jau pirmoje vyninėje lauktuvių prisipirkom daug skanaus vyno“, – kalbėjo keliautoja.
Klientas visada teisus
Jau po pirmųjų viešnagės dienų panevėžietė suprato, kad Amerika yra ta šalis, kurioje gera gyventi, nes nėra nieko, ko negalima, aišku, su tam tikromis išimtimis. Žmonės labai tolerantiški, malonūs ir paslaugūs. Nors sakoma, kad amerikiečiai labai paviršutiniški, o jų šypsenos ir bendravimas dirbtiniai, Aušros nuomone, dirbtinumo ir apsimestinumo žmonių santykiuose daugiau Lietuvoje. Galbūt taip yra dėl kalbos subtilumų: anglų kalboje „tu“ ir „jūs“ reiškiami vienu ir tuo pačiu žodžiu, tad bendraujant kaip ir išlaikomas atstumas, ir kartu jo nėra. Kitas niuansas – visi dirbantieji aptarnavimo sferoje atlygį gauna tik iš arbatpinigių, tai yra kiekviena valstija nusistačiusi mokestį, kurį žmogus turi sumokėti pirkdamas bet kokią prekę ar paslaugą. Garsioji Holivudo šlovės alėja – tik paprastas šaligatvis, kuris išblizginamas tik prieš šventes ir įvairius renginius.
Garsioji Holivudo šlovės alėja – tik paprastas šaligatvis, kuris išblizginamas tik prieš šventes ir įvairius renginius.
„Pavyzdžiui, padavėja ar pardavėja visą algą gauną iš vadinamųjų „tipsų“, tam tikro aptarnavimo mokesčio. Atskirose valstijose šis mokestis svyruoja nuo 6 iki 12 proc. nuo mokamos sumos. Gali duoti daugiau, bet ne mažiau, antraip pasivytų beišeinančius ir paklaustų, kas negerai“, – pasakojo A. Vitkuvienė.
Aptarnavimas lygis labai aukštas – kiekvienas pasisveikins, prisistatys, pasiūlys nemokamą gėrimą ar kokią kitą mielą smulkmeną, kuri nedaug kainuoja, bet malonu gauti. Ten visose srityse galioja taisyklė, kad klientas visada teisus. Tačiau kritiką ar kokias nors pastabas darbuotojai priima be jokių asmeniškumų ar nepasitenkinimo. Ir visada randa sprendimą, kuris būtų palankus klientui.
„Kartą Lietuvoje draugė, grįžusi iš užsienio, banke norėjo išsikeisti pinigų, tačiau jai buvo atsakyta, nes tuo metu nebuvo grynųjų pinigų. Mums, lietuviams, tai nieko keisto, bet kai pabūni Amerikoje, tai neatrodo normalu. Ten stengiamasi taip sutvarkyti situaciją, kad klientas liktų patenkintas“, – sakė „Oranžinio stiliaus“ salono vadovė.
Lietuvoje įprasta situacija, kai prekybos centro eilės gale besistumdantys žmonės ima garsiai reikšti nepasitenkinimą, kad pardavėja per lėtai dirba, nors pastaroji vos spėja skenuoti prekes ir skaičiuoti grąžą. Amerikoje niekas nelipa žmonėms ant kulnų ir neskuba ten, kur nereikia. Prekybos centruose pardavėjos atranda laiko ir pasisveikinti, ir paklausti, kaip prabėgo diena.
„Kai nėra skubos, net pamiršti, kad atėjai apsipirkti. Ir laukiant savo eilės niekas nelipa ant kulnų. O jeigu netyčia prisilietė ar žengė per arti žingsnį, iš karto puola atsiprašinėti. Labai gerbia kiekvieno žmogaus privačią erdvę“, – sako Aušra.
Keliautojų šalis
Apskritai keliauti Amerikoje lengva, mat bet kur ir su bet kuo nesunkiai galima užmegzti pokalbį, pakanka akių kontakto, kad žmogus pasisveikintų ir paklaustų, kaip sekasi. Be to, ten net gatvėje iš nepažįstamo žmogaus gali sulaukti komplimentų.
„Niujorke viena moteriškė praeidama pagyrė mano suknelę. Pas mus vargu ar žmonės išdrįstų pagirti visai nepažįstamą žmogų“, – pastebi Aušra.
O keliauti Amerikoje mėgsta ir jauni, ir seni, mat ten sukurta kone tobula infrastruktūra: puikūs keliai, įvairios nuorodos, nuostabūs parkai ir miestai, daug lankytinų vietų.
„Pramogų įvairovė didžiulė: nuo plaukiojimo jachtomis, lipimo į kalnus iki kelionių su palapinėmis. Ten nuolat vyksta judėjimas – visi kažkur važiuoja, kažką veikia. Nejučia ir pats tuo užsikreti“, – pasakojo A. Vitkuvienė.
Keliauti Amerikoje pigu, mat didžiąją dalį išlaidų sudaro degalai, kurie Amerikoje, lyginant su Lietuva, yra kone dukart pigesni. Aušra kartu su bičiuliais degalams skyrė tik 280 dolerių, o įveikė net 3500 kilometrų.
„Lietuvoje nuvažiuoji į degalinę ir kaskart tenka griebtis už galvos, kad už benziną reikia pakloti tokią sumą pinigų. Gal todėl ten žmonės tiek daug keliauja: ir vos pajudantys senukai, ir jaunos šeimos su kūdikiais specialiose kuprinėse. Pas mus vis dar gajus stereotipas, kad jeigu šeima augina vaiką, tai bent jau iki trejų metų ji turi apsiriboti tik keturiomis namų sienomis. Tačiau gyvenimas juk nesustoja gimus vaikams, vaikai Amerikoje nėra jokia kliūtis keliauti“, – kalbėjo Aušra.
Saugo ir tausoja gamtą
O šalyje už Atlanto tikrai yra ką pamatyti. Lietuvius labiausiai sužavėjo nacionalinių parkų grožis. Kiekviename parke yra darbuotojai, kurie mielai pasakoja, ką galima pamatyti, kur geriausia stabtelėti pasigrožėti gamta, o kur pailsėti. Parkuose taip pat apstu nuorodų, kokio sudėtingumo maršrutas ir per kiek laiko galima jį įveikti. Nuostabūs kanjonai, kalnai ir savo grožiu pavergiantys nacionaliniai parkai – Amerikos pasididžiavimas, tad vietiniai labai saugo ir puoselėja gamtą.
Nuostabūs kanjonai, kalnai ir savo grožiu pavergiantys nacionaliniai parkai – Amerikos pasididžiavimas, tad vietiniai labai saugo ir puoselėja gamtą.
„Viskas ten apgalvota iki smulkmenų, kad net nebėra ką tobulinti. Labiausiai stebino tai, kad amerikiečiai labai saugo gamtą, ten tikrai nerasime šiukšlių ar bet kur numestų nuorūkų. Nėra taip, kaip pas mus, kai visos pamiškės ir paupiai nusėti šiukšlėmis“, – amerikiečių tvarka stebisi A. Vitkuvienė.
Tokia pati tvarka pasitinka ir gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose: dailiai nupjauta žolė, žydintys gėlynai, jokių šabakštynų ir šiukšlynų. Mat apsileidėliams gresia nemenkos baudos – 25 doleriai už kiekvieną dieną, kol žmogus susitvarko. Net namo spalvas reikia derinti su vietos savivaldybe, jeigu norima jį perdažyti. Mat visos gyvenvietės koloritas yra pritaikytas prie gamtos peizažo.
„Tai yra savotiški apribojimai, tačiau jie labai apgalvoti ir logiški: nėra nei apleistų namų, nei aukštų tvorų, nei nederančių margumynų. Juk ir patiems gyventojams daug maloniau, kai aplinkui gražu ir jauku. O savo fantaziją galima išnaudoti kuriant namų interjerą“, – pasakojo Aušra.
Pamatė tikrąjį šalies veidą
Tiesa, panevėžietė pripažino, kad matė tik gražiąją Amerikos pusę, kiekviename didesniame mieste buvo ir ne tokių jaukių rajonų, tačiau, kaip juokauja Aušra, ekstremalių potyrių jie nenorėjo, tad tokias vietas stengėsi aplenkti iš tolo. Į Ameriką ji atvyko susidariusi tam tikrą vieno ar kito miesto paveikslą ir gerokai nustebo, pamačiusi visai kitokį vaizdą. Las Vegasas – pasaulio linksmybių sostinė, kur nuo gausybės šviesų, didžiulių ekranų, lošimų automatų ir kitų margumynų gali apsisukti galva.
Las Vegasas – pasaulio linksmybių sostinė, kur nuo gausybės šviesų, didžiulių ekranų, lošimų automatų ir kitų margumynų gali apsisukti galva.
„Mane iš anksto įspėjo nieko nesitikėti iš Holivudo. Užvažiavus ant kalno, nuo kurio atsiveria nuostabi miesto panorama, vos buvo galima įžiūrėti Holivudo ženklą. Jis tikrai ne tokio dydžio, kaip vaizduojama per filmus. Garsioji žvaigždžių alėja – tik paprasta gatvė ir šalia šaligatvis, kur pridėta žvaigždžių. Prieš kokią šventę ar renginį visas šaligatvis būna nublizginamas, nupoliruojamas, o paprastomis dienomis čia primėtyta šiukšlių, nuorūkų. O ten, kur vyksta „Oskarų“ įteikimo ceremonija – prekybos centras, tik viskas gražiai paslepiama po dekoracijomis. Kaip juokaujama Amerikoje, jeigu nori gyventi šioje šalyje, turi priimti ir toleruoti viską, negali niekuo stebėtis“, – kalbėjo A. Vitkuvienė.
Ir pats rajonas, kur yra Holivudo žvaigždžių alėja, nėra jaukus, o vakarais ir nesaugus, mat čia mėgsta rinktis įtartinos reputacijos žmonės, aplinkui daug tatuiruočių salonų ir pigių kebabinių.
Beverli Hilso ir Santa Barbaros miesteliai nors ir jaukūs, tačiau nė iš tolo nepriminė tų vietų, kurios vaizduojamos garsiuosiuose ir Lietuvoje rodytuose serialuose. Bet kelias „Route 66“, kurį išgarsino animacinis filmas „Ratai“, – iš tiesų egzistuoja: palei jį daug apleistų pastatų, tik vienintelėje veikiančioje degalinėje groja 70-ųjų muzika, o joje dirbanti moteriškė kiekvieną atvykėlį priima išskėstomis rankomis, mat čia per dieną užsuka vos vienas kitas žmogus. Beveik visi važiuoja šalia nutiestu aštuonių juostų greitkeliu.
„Visa ši kelionė parodė tikrąjį Amerikos veidą. Ne viskas, kas auksu žiba, yra auksas. Tačiau amerikiečiai tikrai gyvena geriau nei lietuviai. Pas mus, jeigu nori gerai gyventi, turi daug uždirbti. Tačiau pabuvus Amerikoje supranti, jog nereikia milijono, kad gerai gyventum, tik Lietuvoje jo reikia. Lietuviai išties daug dirba ir visomis išgalėmis kabinasi į gyvenimą, kad nereikėtų išvažiuoti į užsienį, labai gaila, kad kažkodėl nieko nedaroma, kad būtų geriau.
Aišku, ir Amerikoje niekas išskėstomis rankomis nelaukia, bet vidurinioji klasė tikrai gyvena geriau. Ten visko daug, bet visiems užtenka vietos“, – sakė A. Vitkuvienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
