REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavėlavusi laisvės nuo mokesčių diena

Penktadienį minima simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena. Ši diena žymi, kad nuo dabar vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti Valstybei ir pradeda dirbti sau ir savo šeimai. Beje, šiemet ši diena atėjo penkiomis dienomis vėliau, nei pernai. Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sako, kad to priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą: „Jeigu žmonės žinotų, kiek mokesčių sumoka, tokios dienos ir nereikėtų. Ši diena – tik simbolis, kuris parodo, kiek šalyje vidutiniškai sumokama mokesčių. Bet tai dar nereiškia, kad ši diena atėjo visiems dirbantiems žmonėms. Tiems, kurie gauna tik minimalų atlyginimą, tokia diena ateis tik liepos 3-ąją. Tiems, kurie gauna vidutinė atlyginimą, ji ateis liepos 13 dieną. Tai reiškia, kad žmogus tik antroje metų pusėje pradeda dirbti sau. Čia nėra ginčo reikia, ar nereikia mokesčių. Čia klausimas – ar žmonės žino, kiek sumoka mokesčių ir kam tie pinigai panaudojami. Žmogus gauna atlyginimą be mokesčių ir nemato, kad daugiau kaip 40 procentų nuo atlyginimo jis sumoka mokesčių“, - sakė K. Leontjeva.

Penktadienį minima simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena. Ši diena žymi, kad nuo dabar vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti Valstybei ir pradeda dirbti sau ir savo šeimai. Beje, šiemet ši diena atėjo penkiomis dienomis vėliau, nei pernai. Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sako, kad to priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą: „Jeigu žmonės žinotų, kiek mokesčių sumoka, tokios dienos ir nereikėtų. Ši diena – tik simbolis, kuris parodo, kiek šalyje vidutiniškai sumokama mokesčių. Bet tai dar nereiškia, kad ši diena atėjo visiems dirbantiems žmonėms. Tiems, kurie gauna tik minimalų atlyginimą, tokia diena ateis tik liepos 3-ąją. Tiems, kurie gauna vidutinė atlyginimą, ji ateis liepos 13 dieną. Tai reiškia, kad žmogus tik antroje metų pusėje pradeda dirbti sau. Čia nėra ginčo reikia, ar nereikia mokesčių. Čia klausimas – ar žmonės žino, kiek sumoka mokesčių ir kam tie pinigai panaudojami. Žmogus gauna atlyginimą be mokesčių ir nemato, kad daugiau kaip 40 procentų nuo atlyginimo jis sumoka mokesčių“, - sakė K. Leontjeva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu parlamentaras Povilas Gylys tikina, kad tai yra vienas didžiausių Lietuvos ekonominių nesusipratimų: „Laisvosios rinkos institutas mano, kad verslas ir ekonomika yra tas pats. Tačiau biudžetas yra ne verslo kategorija. Biudžetas atsirado kartu su valstybe. O valstybė reikalinga tik tiek, kiek ji sprendžia bendruosius klausimus, tenkina bendruosius poreikius, kurių mes kiekvienas atskirai patenkinti negalime. Sakykim, nacionalinė gynyba, teisingumo ar švietimo sistema. Tam ir yra biudžetas, o tai mokesčiai ir išlaidos. Todėl siektina, kad ta mokesčių sistema būtų teisinga, neužgriūtų tik ant neturtingų žmonių pečių, kaip yra šiandien Lietuvoje. Ir pagaliau reikia, kad valdžia leistų tuos surinktus pinigus tikslingai ir racionaliai“, - teigė P. Gilys.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad tai sėkmingas rinkodarinis darinys: „Žmonėms būdinga ieškoti datų, kurias jie galėtų švęsti. Pati filosofinė šito akto potekstė man galbūt nelabai patinka. Ji tarsi suponuoja mintį, kad iki gegužės 15 dienos esame nelaimingi, velkam jungą, o vėliau jau tampam laimingesni, nes nereikia dirbti valstybei. Toks piliečio ir valstybės priešpastatytas nėra tinkamas. Kita vertus, tas faktas, kad laisvės nuo mokesčių diena slenkasi į vėlesnę datą, atkreipia dėmesį į tai, jog valstybėje ne viskas yra gerai. Deklaruojame, kad ekonomika auga, atsigavome po krizės, tačiau mokesčių naštos palengvinimo nematome. Po daugelio kritikuotos vadinamosios naktinės mokesčių reformos buvo padaryta keletas mokesčių politikos sprendimų ir mokesčių naštos balansas išaugo dar labiau. Tuomet kyla klausimas – kiek efektyvus mūsų valstybės valdymo aparatas, jeigu žmonių skaičiui mažėjant, ekonomikai augant, toliau pučiasi biurokratinis aparatas. Ir tai verčia viešųjų paslaugų kokybę toliau degeneruoti. Visada surandamos prielaidos, kodėl turi didėti viena ar kita biudžeto eilutė. Susidaro nenormali situacija – išlaidos didėja, o žmonės mokesčių naštos palengvinimo taip ir nepajunta. Tad šia prasme ši iniciatyva atkreipia dėmesį į svarbius dalykus, skatina kelti klausimus, kurie valdžiai nėra malonūs, bet jie reikalauja atsakymo“, - kalbėjo G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų